Taip jis kalbėjo Kaune, Palemone, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1-66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą.
„Tai, kas vyksta mūsų akyse, yra akivaizdus įrodymas, kad karinio mobilumo klausimai yra sprendžiami, investuojame į tai tinkamas lėšas. Šitas gabenimas technikos tokiu būdu, negadinant mūsų kelio dangos, buvo įdomu stebėti, kaip tai yra padaroma“, – žurnalistams teigė prezidentas.
Kauno intermodalinis terminalas yra europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis. Nuo užpernai jis sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.
Šis terminalas yra toliausiai į rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai, karinė technika.
Kaip anksčiau teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, priimant naująją JAV karių rotaciją, Kauno intermodalinis terminalas panaudotas pirmą kartą.
„Sveikinu šį projektą, jo įgyvendinimą, tikiuosi, kad tai dar labiau pagelbės mūsų galimybes priimti sąjungininkus, matyti čia daugiau ne tik karių, bet ir technikos. Svarbiausia, kad tą gebėsime padaryti greitai, efektyviai ir greitai. Šis veiksnys, kaip matome Ukrainos karo kontekste, tampa bene lemiamas“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad turi būti plėtojama ir kelių infrastruktūra.
„Dar svarbiau, kad turėtume labai efektyvius kelius karinei technikai atgabenti, o sąjungininkai žinotų, kad tą galima padaryti tiek taikos, tiek galimų konfliktų sąlygomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Balandžio pradžioje Lietuvai iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo projektams finansuoti skirta per 73 mln. eurų.
ES lėšos numatytos magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone įrengti.
Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo Kaune, Palemone, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1-66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą.
„Tai, kas vyksta mūsų akyse, yra akivaizdus įrodymas, kad karinio mobilumo klausimai yra sprendžiami, investuojame į tai tinkamas lėšas. Šitas gabenimas technikos tokiu būdu, negadinant mūsų kelio dangos, buvo įdomu stebėti, kaip tai yra padaroma“, – žurnalistams teigė prezidentas.
Kauno intermodalinis terminalas yra europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalis. Nuo užpernai jis sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.
Šis terminalas yra toliausiai į rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai, karinė technika.
Kaip anksčiau teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, priimant naująją JAV karių rotaciją, Kauno intermodalinis terminalas panaudotas pirmą kartą.
„Sveikinu šį projektą, jo įgyvendinimą, tikiuosi, kad tai dar labiau pagelbės mūsų galimybes priimti sąjungininkus, matyti čia daugiau ne tik karių, bet ir technikos. Svarbiausia, kad tą gebėsime padaryti greitai, efektyviai ir greitai. Šis veiksnys, kaip matome Ukrainos karo kontekste, tampa bene lemiamas“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad turi būti plėtojama ir kelių infrastruktūra.
„Dar svarbiau, kad turėtume labai efektyvius kelius karinei technikai atgabenti, o sąjungininkai žinotų, kad tą galima padaryti tiek taikos, tiek galimų konfliktų sąlygomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Balandžio pradžioje Lietuvai iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės karinio mobilumo projektams finansuoti skirta per 73 mln. eurų.
ES lėšos numatytos magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone įrengti.
