„Nepasakyčiau, kad dėl šio sprendimo mūsų sankcijų politika tapo silpnesnė. Ji buvo šiek tiek pakeista, siekiant paaiškinti kai kurias konkrečias prekių ir paslaugų judėjimo detales“, – interviu teigė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Komisija yra atsakinga už visiems vienodą sankcijų išaiškinimą, priešingu atveju „turėtume 27 įgyvendinimo politikas“.
„Turime turėti vieną politiką“, – sakė prezidentas.
Birželį įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) ribojimams Rusijai, Lietuva sustabdė sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. Šalies pareigūnai tuomet teigė, kad tai padaryta remiantis Komisijos išaiškinimu.
Kremliui ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, EK liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta leisti tranzitą geležinkeliais. Jis atnaujintas liepos pabaigoje.
Interviu CNN G. Nausėda taip pat teigė, kad šiuo metu dėl karo Ukrainoje įvestų septynių sankcijų paketų Rusijai nepakanka, todėl Bendrija turi imtis „ryžtingesnių sprendimų“.
„Pirmiausia, mažinant priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių“, – sakė prezidentas.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę sumažino dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream“ iki 33 mln. kubinių metrų per parą. Tai sudaro maždaug penktadalį dujotiekio pajėgumų.
ES šalys kaltina Rusiją tyčia ribojant tiekimą dėl Vakarų šalių sankcijų.
Reaguodamos į tokius Kremliaus veiksmus, Bendrijos narės suderino dujų vartojimo mažinimo planą. Jo tikslas – prieš žiemą sutaupyti dujų ir pasirengti galimiems dujų tiekimo sutrikimams iš Rusijos, kuri energijos tiekimą nuolat naudoja kaip ginklą.
