„Jeigu gaučiau bent mažiausius įrodymus, bet tikrai įrodymus, kad tai buvo daroma sąmoningai, lėktų galvos be jokios abejonės, nes tai – netoleruotina. Tokių įrodymų aš šiandien neturiu“, – LNK Žinioms ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad E. Sabutis praėjusią savaitę buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad yra ieškomas jį „čekiukų“ byloje norinčios apklausti teisėsaugos.
Daliai teisininkų tokia įvykių eiga ir kitos bylos detalės bei prokurorų elgesys kelia klausimų dėl galimo teisėsaugos subjektyvumo E. Sabučio atžvilgiu.
Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
Prezidentas sakė neatmetantis, kad E. Sabutis žinios iš teisėsaugos per prezidiumo posėdį sulaukė per sutapimą, bet pareiškė „tuos sutapimus“ stebintis su padidintu dėmesiu.
„Kol įrodymų nėra, manau, kad tikrai neturėtume mojuoti vėzdu. Bet tikrai stebėšiu šį procesą ir toliau. Dar kartą kartoju: šitokių dalykų neturi būti“, – sakė G. Nausėda.
„Teisėsaugos institucijų pareiga yra rūpintis tais darbais, kurie yra patikėti jiems, ir nesikišti į politiką“, – pridūrė jis.
Teisėsaugos tiriamu laikotarpiu E. Sabutis Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais, o po to buvo išrinktas į Seimą.
Pareigūnai dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kitos šalys įrodė, kad galima veikti kitaip. Ukraina per pusantro metų sukūrė Dronų kariuomenės programą, supaprastino ginkluotės gamybos licencijas iki kelių dienų. Estija turi greitojo pirkimo mechanizmą, leidžiantį kariuomenei įsigyti ginkluotę per kelias dienas, ne per metus. Izraelis kiekvieną karį apmoko naudoti dronus kaip atakos įrankį, ne tik kaip žvalgybos priemonę. Suomija turi pilnus sandėlius ginklų, minų ir tiltų sprogdinimo priemonių – pasirengusi ne tik gintis, bet ir sustabdyti priešą atsitraukiant.
O mes? Mes turime komisijas, planus, strategijas… ir nulį realios parengties. Kol kiti stato gamyklas, mes rašome derinimo raštus. Kol kiti mokosi dronais naikinti tankus, mes mokomės, kaip gauti leidimą dronui pakilti. Karas jau pasikeitė, bet mes vis dar miegame.
