Prezidentas Gitanas Nausėda savo privačių interesų deklaraciją atnaujino sausio 30 d. Joje neliko beveik jokios informacijos, palyginti su ta, kuri buvo pradinėje deklaracijoje, pateiktoje pernai vasarą praėjus mėnesiui po inauguracijos.
Dabar šalies vadovas tenurodo, kad jo žmona Diana Nausėdienė niekur nedirba ir kad jo sesuo Vilija Stirbienė dirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus audito skyriaus patarėja.
Ankstesnėje G. Nausėdos deklaracijoje buvo kur kas daugiau informacijos. Pavyzdžiui, joje buvo įvardyta paimta ir negrąžinta paskola, kiek kainavo vaizdingoje Vilniaus vietoje prie Pūčkorių atodangos pastatytas sutuoktiniams bendrai priklausantis namas ir sklypas.
Pats savaime šios informacijos skelbimas arba nebeviešinimas gal ir nieko nereiškia. Tačiau kai prezidentas pasirašo ar vetuoja kai kuriuos įstatymus (pvz., Nekilnojamojo turto mokesčio) visuomenei gali būti naudinga žinoti, ar jie kaip nors paveiks asmeniškai jį arba jo artimuosius.
Premjeras Saulius Skvernelis savo privačių interesų deklaraciją atnaujino vasario 4 d. Joje taip pat neliko daugelio duomenų, skelbtų ankstesnėje deklaracijoje, tik nurodoma, kad žmona Silvija įsidarbino „Orlen“ degalines valdančioje bendrovėje „Orlen Baltics Retail“.
Iki šiol premjeras skelbė, kokias paskolas yra pasiėmęs ir negrąžinęs, už kiek pirko ir pardavė automobilius, už kiek įsirengė saulės elektrinęs ant nuosavo namo stogo ir kt.
Šių duomenų skelbimas ar neviešinimas savaime taip pat nėra nei geras, nei blogas dalykas. Tačiau žinant tokią informaciją, galima klausti, ar automobilis pirktas rinkos sąlygomis, ar jo modelis nesutampa su tuo, kuriuos viešuose pirkimuose įsigyja Vyriausybės kanceliarija arba kitos institucijos, ar saulės elektrinei suteikta parama gauta įprastinėmis sąlygomis.
Neviešinant informacijos apie didesnius politikų ar pareigūnų sandorius, niekas nesužinotų, kad jie, pvz., perka prabangius taršius automobilius nors viešai pasisako už „žaliąsias“ idėjas, registruoja kaimyninėse šalyse taip mokėdami mažiau mokesčių į Lietuvos biudžetą, kad urmu supirkinėja žemę ar mišką, dovanoja ar gauna dovanų stambias sumas pinigų ar kitokio prabangaus turto ir t.t.
Tik naujas įstatymas ir rekomendacijos?
Paklaustas, kodėl G. Nausėda nebenurodo visuomenei informacijos apie anksčiau sudarytus sandorius, prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis atsakė taip:
„Pagal naują tvarką sandorių nebereikia deklaruoti, jei jie nekelia interesų konflikto. Ši deklaracijos dalis buvo išimta, kaip tą rekomendavo padaryti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
A. Bubnelis taip pat informavo, kad prezidentas įtraukė į deklaraciją duomenis apie seserį dėl didesnio atvirumo ir skaidrumo, nes ji dirba viešajame sektoriuje. Nors esą, šiuo atveju informacijos apie ją į interesų deklaraciją buvo galima neįtraukti.
Premjero sprendimą neskelbti sudarytų sandorių jo patarėjas Tomas Beržinskas taip pat aiškino nauju Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu:
„Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja jo redakcija ir kartu su ja yra nauji reikalavimai privačius interesus deklaruojantiems asmenims. Šiuo atveju ir premjero interesų deklaracija yra pakoreguota pagal naujos redakcijos nuostatas ir pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovų, kurie buvo susitikę su premjeru ir visu ministrų kabinetu, rekomendacijas.
Tame susitikime pateiktos rekomendacijos dėl būtinumo peržiūrėti jau pateiktas deklaracijas ir prireikus jų duomenis patikslinti. Tai štai, atsižvelgus į naujo įstatymo nuostatas ir komisijos rekomendacijas, premjero deklaracija ir buvo patikslinta.“
Vyriausiosios tarnybinės etikos atstovė Eglė Ivanauskaitė informavo, kad pagal naują įstatymą kiekvienas deklaraciją teikiantis asmuo pats nusprendžia, ar koks nors sudarytas sandoris gali kelti interesų konfliktą.
Duomenų slėpikai nėra adekvatūs
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius turi labai aiškią nuomonę dėl to, kad valstybės vadovai nusprendė paslėpti nuo visuomenės informaciją apie sudarytus sandorius.
„Blogai vertinu. Labai blogai. Mūsų Lietuvos žurnalistų sąjungos pozicija paprasta – viešieji asmenys turi būti atviri visuomenei. O bet kokie jau buvusių viešų duomenų slėpikai nėra adekvatūs“, – įsitikinęs D. Radzevičius.
Slapstymąsi nuo visuomenės kritiškai vertina ir viešoji įstaiga „Transparency International“, kurios tikslas skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas ir jų organizavimą Lietuvoje.
„Tai, kad prezidentas ir premjeras nusprendė išimti dalį informacijos iš savo interesų deklaracijų, mano supratimu, reiškia, kad anksčiau skelbti sandoriai ir kiti interesai, jų nuomone, neturėtų sukelti interesų konflikto atliekant pareigas.
Tokią galimybę – nenurodyti informacijos, kuri nekelia tiesioginio interesų konflikto – politikai turi. Visgi, norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad nors privalomų deklaruoti duomenų yra mažiau, įstatymas taip pat aiškiai nurodo, jog valstybės politikai, pareigūnai turėtų ne tik vengti interesų konflikto, bet ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, kad toks konfliktas yra“, – aiškino organizacijos projektų koordinatorė Ieva Dunčikaitė
Anot jos, tai tarsi tampa dar vienu skaidrumo testu politikams, kurio rezultatai priklausys nuo jų pačių atsakomybės deklaruoti ar ne.
„Bus įdomu stebėti, ar politikai priims sprendimus nešališkai, o prireikus nuo sprendimų priėmimo ir nusišalins. Tikiuosi, kad VTEK ruošiamos gairės taip pat prisidės prie skaidresnio įtakos darymo ir padės politikams išvengti bet kokios interesų konfliktų regimybės.
Taip pat norėtųsi, kad tokius pokyčius, kai keičiasi politikų deklaracijų duomenys, artimiausiu metu būtų galima lengviau pamatyti juos skelbiant atvirų duomenų formatu“, – komentavo pašnekovė.
Už slaptumą – ir valdantieji, ir opozicija
Iki šių metų pradžios galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad interesus deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: <...> narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ir kt.; per paskutinius 12 mėnesių gautas brangesnes nei 150 eurų dovanas ir didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius; artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Šiemet įsigaliojusiame įstatyme įtvirtinta aptakesnė šios nuostatos formuluotė:
„Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti: dėl to, kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis; dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius.“
Anksčiau visus įstatyme įvardytus sandorius, jei tik jie sudaryti, deklaruoti buvo privalu. Dabar juos privalu deklaruoti tik tuo atveju, jeigu dėl jų yra ar gali būti interesų konfliktas.
Tokiu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais – turtine ar neturtine nauda, moraline skola ar įsipareigojimu.
Įstatymo projektą, kuris leidžia slėpti informaciją nuo visuomenės, 2019 m. pradžioje parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Visas Seimas jam pritarė 2019 m. birželį. Už tokį įstatymą balsavo 86 Seimo nariai, 6 susilaikė ir nė vienas nebuvo prieš. Įstatymą pasirašė tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
