„Deja, tenka konstatuoti, kad raudonasis teroro režimas užsibuvo ir toliau verčia kentėsi žmones jau, galima sakyti, šimtą metų. Ko gero, kol Ukraina pagaliau nepasieks galutinės pergalės, mes negalėsime kalbėti, kad šiam režimui tikrai pradėtas kryžius“, – trečiadienį po Gedulo ir vilties dienos minėjimo Seime žurnalistams sakė prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad stalinistinis totalitarizmas dar nėra tinkamu lygiu pasmerktas kaip nacizmas ir reikia dirbti, kad „visa Europa nusistatytų labai aiškų santykį su abiem totalitarizmo atmainom“.
„Šiandien Europa turi suvokti, kad totalitarizmas turi dvejas atmainas. Jei visoje Europoje nacistinė totalitarizmo pusė pasmerkta, tai raudonojo teroro arba stalinistinio totalitarizmo, putinistinio totalitarizmo hidrai, deja, galva dar nenukirsta“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, faktas, kad Vakarų Europos miestuose dar galima rasti paminklų su Stalino citatomis rodo, kad „dar reikia gerokai padirbėti istorinės atminties požiūriu“.
Apie tokį paminklą minėjime Seime kalbėjo tarptautinės Europos atminties ir sąžinės platformos atstovė, istorikė Monika Rogers, kuri teigė, kad demokratinė Europa „labai vėluoja teisingumo įgyvendinimo darbe“.
„Kartais Lietuvoje ir dar dažniau kitur Europoje pasitaiko atvejų, kai aukų atmintis, teisė į teisingumą yra neigiamos. Vakarų Europoje iniciatyvos įvertinti sovietų nusikaltimus neretai vis dar laikomos kontroversiškomis. Nėra plačiai žinoma apie trėmimus ir kitus masinius sovietų nusikaltimus. O štai Berlyne, Treptovo parke, tebestovi sovietų kariams dedikuotas didžiulis memorialas su paties Stalino citatomis“, – sakė M. Rogers.
Premjerė Ingrida Šimonytė minint Gedulo ir vilties dieną pažymėjo, kad nepakanka vien kalbėti, kad „tai negali pasikartoti“.
„Kova už laisvę, valstybingumo ir stiprios visuomenės auginimas yra nesibaigiantis darbas. Kiekviena karta turi savą laisvės kovų kontekstą ir itin svarbu, kad, semdamiesi stiprybės iš praeities, drąsiai plėstume ateities Lietuvos perspektyvas“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Vyriausybės paskelbtame pranešime ji taip pat pažymėjo, kad sovietų okupacija bei trėmimai giliai įsirėžė į tautos atmintį: nepriklausoma, stiprėjanti ir modernėjanti valstybė patyrė, kaip akimirksniu galima visko netekti.
„Ateities svajones nubraukė tremtys, įkalinimai, okupantų priespauda. Partizanai savo krauju bandė nuplauti valstybės nedrąsos priešintis okupacijai gėdą. Istorija neturi tariamosios nuosakos ir svarbu ją priimti tokią, kokia buvo. Tuo labiau, kad galime didžiuotis stulbinančio žmonių heroizmo lageriuose, žeminėse pavyzdžiais“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad nuo trėmimo nukentėjo „beveik kiekviena lietuvių šeima, taip pat ir mano“.
„Tokia ta „šlovingoji“ SSRS, kurią taip desperatiškai bando atkurti Putinas“, – įraše „Twitter“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
