„Socialinės atskirties klausimas tampa valstybės integralumo arba socialinės taikos klausimu. Jei šioje srityje nieko nedarysime, tai ne tik prarasime žmones per emigraciją, bet turėsime sudėtingą socialinį klimatą“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad kadenciją baigiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigedo dėmesio socialinės atskirties ir švietimo problemoms.
G. Nausėdos teigimu, Vyriausybės numatomas spartus neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas gali kliudyti įgyvendinti socialinės politikos tikslus, todėl gali tekti lėtinti numatomus tempus.
„Gali atsitikti taip, kad šitoje vietoje reikės rinktis – arba mes įgyvendiname tas priemones, kurios yra numatytos ir dėl vaiko pinigų, ir dėl kitų dalykų, ir galbūt svarstydami tuo pat metu NPD – nebūtinai stabdymą, bet didinimo lėtinimą, – arba mes tiesiog paliekame mokesčių reformos situaciją tokią, kokia yra, ir atsisakome reikšmingesnio postūmio socialinės politikos srityje“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.
G. Nausėda teigia, kad vertėtų svarstyti ir apie progresinių mokesčių tobulinimą, tačiau vien didinti dabartinius tarifus ar įvedinėti naujus nepakanka.
„Progresinės mokesčių sistemos tolesnis tobulinimas nėra tabu. Tik man truputį nerimą kelia pasigirdę siūlymai, kad mums reikia dabar tiesiog įvesti dar daugiau tarifų ir tuos viršutinius tarifus užkelti. Tiesą sakant, dabartinėje padėtyje daryti tokį sprendimą, reiškia, nepadaryti nieko, nes ir dabartinis 27 proc. tarifas galioja tokiai nykstamai mažai žmonių grupei, kad jis praktiškai net neleidžia kalbėti apie progresinės mokesčių sistemos egzistavimą Lietuvoje de facto“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, šiame kontekste geriau būtų mažinti pajamų ribą, nuo kurios būtų taikomas aukštesnis mokesčių tarifas.
„Mes turėtume ne didinti viršutinius mokesčių tarifus, o kalbėti apie tai, nuo kokios pajamų ribos tie didesni tarifai yra pradedami taikyti. Manyčiau, kad pirmiausia apie ką mes turime kalbėti, tai mažinti tą pajamų ribą, nuo kurios įsigalioja aukštesnis pajamų mokesčių tarifas“, – aiškino G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad progresiniai mokesčių tarifai turėtų būti taikomi visoms, o ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
„Grįžti prie principo, kad skirtingi tarifai būtų taikomi ne pajamoms pagal kilmę, o pajamoms pagal dydį. Kad daugiau prie valstybės reikalų prisidėtų tie, kurie uždirba daugiau, ir ne tiek svarbu, iš kokių šaltinių jie uždirba. Kad neatsitiktų taip, kad žmonės, kurie galbūt gauna pajamas ne darbo pajamų forma, o kitomis formomis, dėl ne visai suprantamų priežasčių moka mažesnius mokesčių tarifus nei žmogus, kuris dirba pilną darbo dieną ir dirba visą gyvenimą“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis pripažino, kad „valdančiųjų“ sprendimai dėl tiesinių vaiko pinigų išmokų pasiteisino, tačiau siūlė vien tik tuo neapsiriboti.
„Tyrimai rodo, kad vaiko pinigai prisideda prie skurdo mažinimo ir tai yra efektyvi priemonė. Aš manau, kad galima būtų kalbėti apie tolesnį vaiko pinigų sumos didinimą, bet siūlyčiau neapsiriboti siaurai ir vis dėlto įvertinti galimybes palengvinti dirbančių tėvų padėtį. Ne tik per tiesiogines išmokas, bet taip pat ir diskutuoti apie galimą NPD diferencijavimą pagal vaikų skaičių“, – sakė G. Nausėda.
„Tokia priemonė yra pakankamai sėkmingai taikoma Latvijoje, kurioje NPD yra pakankamai žemo lygio, tačiau labai dramatiškai didėja su kiekvienu papildomu šeimos vaiku“, – pridūrė jis.
Europos Komisija teigia, kad pajamų nelygybė Lietuvoje lieka viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Nuo skurdo daugiausia kenčia vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji ir šeimos, kuriose vaikai auga tik su vienu vaiku iš tėvų.
Skurdo ar socialinės atskirties rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose.
Briuselis giria Lietuvos Vyriausybę už įvestus vaiko pinigus, kai kurių socialinių išmokų didinimą, tačiau teigia, kad pažanga yra ribota.
Anot ekspertų, problemos pirmiausia kyla dėl nedidelio socialinės politikos finansavimo. Europos Komisija sako, kad didinti išlaidas būtų galima išplėtus mokesčių bazę, įvedus automobilių taršos ir nekilnojamojo turto mokesčius, sukūrus progresyvesnę mokesčių sistemą.
