„Nenoriu daryti prielaidų remiantis gandais. Pasitikiu oficialiai informacija dėl JAV pajėgų buvimo Europoje. Iki šiol turime vieną tūkstantį JAV karių, stovinčių petys petin kartu su Vokietijos, Norvegijos ir kitomis eFP (NATO priešakinių pajėgų – ELTA) šalimis. Ir esame pasirengę suteikti visas reikiamas sąlygas, jeigu karių skaičius augtų – jeigu bus tokia naujosios JAV administracijos valia“, – po Vilniaus viršūnių susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.
Tiesa, pabrėžė prezidentas, Lietuva siekia ir kitų sąjungininkų karių buvimo šalyje – G. Nausėda priminė, jog prieš savaitę sostinės Katedros aikštėje buvo inauguruota Vokietijos brigada.
„Noriu priminti – praėjusią savaitę, šimtas metrų nuo čia, Katedros aikštėje, kancleris Friedrichas Merzas inauguravo vokiečių brigadą. Pilno pajėgumo brigada bus dislokuota Lietuvoje iki 2027 m. Judame į priekį su visa reikiama infrastruktūra vokiečių kariams. Tokios yra mano prielaidos šiuo momentu“, – dėstė jis, klausiamas apie galimą JAV karių atitraukimą ir tai, ko šiuo klausimu galima tikėtis netrukus vyksiančiame Hagos viršūnių susitikime.
„Esame labai suinteresuoti, kad JAV dėmesys Europoje liktų, nes tai yra labai svarbus mūsų kolektyvinio saugumo elementas. Ir tikiuosi, kad Hagos viršūnių susitikimas atneš labai pozityvių naujienų šiuo klausimu“, – pridūrė G. Nausėda.
Signalų dėl karių išvedimo neturi ir kitų šalių lyderiai
Savo ruožtu tiek kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikina neturintys jokių indikacijų dėl galimo JAV karių pasitraukimo iš Rytų Europos.
„Per pastaruosius šešis ar septynis mėnesius turėjau keletą galimybių pasikalbėti su JAV prezidentu Trumpu, su jo komanda, ypač su sekretoriumi Hegsethu, ir neturiu jokios informacijos, kad būtų kažkokių ketinimų sumažinti Jungtinių Valstijų pajėgas Rytiniame flange“, – kalbėjo A. Duda.
Jam vieningai antrino ir NATO vadovas M. Rutte.
„Esu įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje tikrai bus stiprus Jungtinių Valstijų konvencinių pajėgų buvimas Europoje. Jokių abejonių dėl to nėra“, – tvirtino jis.
Tuo metu Rumunijos prezidentas Nicusor Dan tikino, kad kylant diskusijoms dėl mažėjančio JAV dėmesio Europai, Rytų flangas privalo stiprinti transatlantinius ryšius. Todėl, pasak jo, Hagoje Europos šalys turi įsipareigoti gynybai skirti 3,5 proc. nuo BVP, o su krašto apsauga susijusioms išlaidoms – 1,5 proc. nuo BVP.
„JAV pajėgumų buvimas Rytų flange yra svarbus mums visiems. Mes turime stiprinti transatlantinius ryšius. Todėl yra labai svarbus mūsų įsipareigojimas gynybai skirti 3,5 ir 1,5 proc. nuo BVP ir tikiuosi, kad Hagoje priimsime šį sprendimą“, – dėstė jis.
ELTA primena, kad sausį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, netyla diskusijos apie galimą amerikiečių karių išvedimą iš Europos.
Į prezidento postą po pertraukos sugrįžęs respublikonas ne kartą užsiminė, jog Europa turėtų skirti daugiau lėšų gynybai, antraip, pasak D. Trumpo, bus svarstoma apie amerikiečių karių, esančių senajame žemyne, perdislokavimą.
Tiesa, JAV lyderis yra patikinęs, jog laikysis įsipareigojimų Lenkijai ir Lietuvai.
Balandį JAV televizija NBC pranešė neva Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Karių atitraukimas esą paveiktų NATO šalis Rumuniją ir Lenkiją.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje. Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
