Tačiau vyriausybė laikosi savo – įrodinėja, kad gatvėse bus saugiau. Tuo metu net Vilniaus valdžia prognozuoja, kad naujovės sukels daugiau chaoso gatvėse.
Nereguliuojamoje perėjoje Vilniuje daugybė pėsčiųjų vaikšto kalbėdami ir naršydami telefonais, gatvę kerta klausydamiesi muzikos ir nieko aplink negirdėdami. O vairuotojai toli gražu ne kiekvieną pėsčiąjį praleidžia.
Baudos iki 300 eurų
Vyriausybei pakeitus kelių eismo taisykles vairuotojai jau turės praleisti kiekvieną ne tik pradėjusį eiti gatve, bet ir į perėją dar net nežengusį, šalikelėje stovintį pėsčiąjį. Ir laukti teks daug ilgiau, mat reikės sulaukti, kol pėstieji visiškai išeis iš vairuotojo užimamos eismo juostos. Už pažeidimą grės bauda iki 300 eurų.
„Pėsčiasis yra neapsaugotas eismo dalyvis, šiemet perėjose žuvo 12 žmonių. Tai rimtas signalas. Vairuotojai turi pervertinti savo elgesį ir kaip vakarų Europoje, kai mapato pėsčiajė, ėltina greitį ir praleidžia. Tai susiję ir su vairuotojo kultūra“, – sako ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.
Taisyklių naujovės palies ir pėsčiuosius – jie eidami keliu turės atsisakyti telefonų ir kitų dėmesį blaškančių veiksmų. Antraip bauda sieks iki 40 €. Tuos, kurie gyvenimo be išmaniojo aparato ir muzikos ausyse nebeįsivaizduoja, tokia naujovė siutina. Tuo metu vairuotojai ir vyresnės kartos pėstieji sako, kad draudimų reikia.
Kils dar didesnis chaosas
Vyriausybės priimto kelių eismo taisyklių pakeitimai įsigalios tik nuo Vėlinių, tačiau sostinės valdžia jau purkštauja ir prognozuoja, kad nuo spūsčių dūstančiame mieste kils dar didesnis chaosas.
„Kad pėstieji kalba telefonu ir nekreipia dėmesio, tapo uždrausta ir grės baudos? Vertinu neigiamai. Sukontroliuoti bus neįmanoma, policininkai to nedarys. Pėstieji jausis pažeidėjais. Nuleisti telefoną, išjungti? Neduok Dieve, o bus tokių atvejų, kad įvyks įvykis, vairuotojai galės aiškinti, pėstysis nesilaikė taisyklių ir įvyko nelaimė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Jam pritaria ir sostinės vicemeras, kuris sako, kad draudimo laikymosi užtikrinti yra neįmanoma.
„Valstybė turi ne tik išleisti taisykles, bet ir pasirūpinti, kaip jų bus laikomasi. Policija nėra tiek turtinga ir kontroliuoti, ar pėstieji kalba telefonu. Tai dar vienas draudimas, kurio laikymosi užtikrinti neįmanoma“, – tikina Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Neaišku, kaip kontroliuos
Gatvėse, kur vyksta intensyvus pėsčiųjų ir mašinų judėjimas, prognozuojama, kad niekas nepasikeis ir eismo dalyviai toliau elgtis kaip iki šiol. Tad taisyklės gali būti pažeidinėjamos masiškai. Kad to nebūtų, saugaus eismo ekspertas ragina pastatyti šviesoforus. Tačiau toks siūlymas miesto valdžią siutina dar labiau.
„Susisiekimo ministerija buvo atkreipusi Vilniaus ir Kauno savivaldybių dėmesį. Kur intensyvus eismas pėsčiųjų, būtina įrengti šviesoforą, kad jie galėtų sustabdyti eismą, kad galėtų saugiai praeiti ir kad automobiliai sklandžiai pravažiuotų“, – teigia V. Pumputis.
Šviesoforų idėją kritikuoja ir G. Paluckas.
„Šviesoforai nepadidina pravažiuojamumo, greičio, o jį mažina. Juos reikia statyti tik ten, kur tikrai reikia“, – sako G. Paluckas.
Draudikai jau atliko tyrimus, iš kurių aiškėja, kad net 80 proc. lietuvių eidami gatve kalba ir naršo telefonu. Ir iš jų tik vienetai išmanųjį aparatą tuo metu naudoja navigacijai.
