„Bet atsiprašau, aš dar nekomentuoju. Aš dabar dirbu su policija, dabar tam ne laikas“, – atsiprašė L. Volkovas.
Antradienio vėlų vakarą įvykusį užpuolimą L. Volkovas kiek plačiau pakomentavo socialiniame tinkle „Telegram“. Ilgametis neseniai įkalinimo įstaigoje mirusio Aleksejaus Navalno bendražygis pažadėjo tęsti kovą prieš Vladimirą Putiną ir teigė, kad tai yra „tipinis V. Putino banditų pasisveikinimas“.
„Vyras mane užpuolė kieme, apie 15 kartų trenkė man į koją. Su koja kažkaip viskas gerai. Skauda vaikščioti... Tačiau susilaužiau ranką, – žinutėje socialiniame tinkle teigė L. Volkovas. – Jie tiesiog norėjo iš manęs padaryti šnicelį“.
Siekta perduoti kažkokią žinutę
Portalo tv3.lt šaltiniai teigia, kad užpuolimo būdas – daužymas plaktuku mėsai mušti – suponuoja versiją, jog L. Volkovo nužudyti nesiekta, greičiausiai siekta už kažką pamokyti arba perduoti žinutę. „Siekta perduoti kažkokią žinutę, faktas“, – teigė portalo šaltinis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu yra tiriamos kelios užpuolimo versijos: užpuolimo motyvai galėjo būti tiek politiniai, tiek asmeninių nesutarimų išdava.
Buvęs Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Gediminas Grina teigia, kad L. Volkovo užpuolimas Vilniuje prie namų yra parodomasis veiksmas. Kad tai parodomasis veiksmas, G. Grina sako galintis spręsti iš užpuolimo įrankio.
„Iš įrankio sprendžiu. Jeigu žmogų norėtų pagąsdinti, tai arba langus išdaužytų, arba dar kažką padarytų. O dabar tiesiog užpuola prie mašinos. Gerai, kad ne su žarstekliu dar“, – svarstė G. Grina.
„Čia labai paprasta žinutė, nieko naujo, matyt, nepasakysiu. Yra tokia politika, ką daryti su išdavikais. Ir viskas, daugiau nėra, ką aiškintis. O kaip tas yra padaroma, čia jau fantazijos reikalas“, – tęsė buvęs žvalgybų vadovas.
Rusijai įprasta susidoroti su neva „išdavikais“
Pasak G. Grinos, nereikėtų stebėtis tokia veiksmų seka, kai Lietuvoje gyvena daugybė tūkstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 62 tūkst. Baltarusijos ir 15 tūkst. Rusijos piliečių.
„Mano požiūris paprastas – tai atitinkamas veikimas užsienyje ir viskas. O kas tą daro, tai kitas klausimas. Žinote, kai Lietuvoje turime apie 100 tūkst. priešiškų šalių piliečių, tai kas ten žino, gal 10 iš jų dirba kažkam“, – sakė G. Grina.
Iki šiol Rusijai buvo įprasta susidoroti su oponentais arba išdavikais užsienyje. Pavyzdžiui, Ispanijoje neseniai buvo nužudytas Rusijos pilotas Maksimas Kuzminovas, kuris Ukrainos naudai „nuvarė“ rusų sraigtasparnį Mi-8. Pilotas saulėtoje šalyje buvo rastas suvarpytas kulkų.
Vokietijoje neseniai nuteistas šioje šalyje gyvenęs rusas Validas D., kuris Ramzano Kadyrovo įsakymu ketino nužudyti čečėnų disidentą. Rusų specialiųjų tarnybų atstovai Jungtinėje Karalystėje, Solsberyje bandė susidoroti su atsimetusiu buvusiu rusų žvalgybininku Sergejumi Skripaliu.
Visais šiais atvejais buvo pasitelkiami kur kas sudėtingesni ginklai nei plaktukas mėsai mušti: arba šaunamieji ginklai, arba nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“.
„Priklauso nuo to, ką norima parodyti. Juk yra daug variantų tokio „parodymo“, – svarstė G. Grina.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje iki šiol neteko girdėti apie tokio tipo užpuolimus, bet G. Grina priminė, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungos Šengeno zonai, kurioje laisvai juda daugybė Europos piliečių arba Europos Sąjungos valstybių vizas gavusių trečiųjų šalių piliečių. „Bet manau, kad didžiausia problema yra apie 100 tūkstančių priešiškų valstybių žmonių. Tie, kas įsileido juos, dabar tegul gaudo“, – sako G. Grina.
Galėjo atvykti per Europos Sąjungą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Matas Maldeikis teigia, kad L. Volkovo užpuolimas yra Kremliaus siunčiama žinutė, jog Rusijos opozicija nėra saugi ne tik Rusijoje, bet ir Europos Sąjungoje.
„Antras dalykas – tai yra žinutė mums, kad čia yra žmonių, kurie dirba Kremliaus režimui, čia yra agentų. Ir po vakar tas tikėjimas, kad mes čia kontroliuojame situaciją dėl Rusijos saugumo tarnybų, susvyravo. Valstybės saugumo departamentas turės daug darbo”, – naujienų portalui tv3.lt komentavo M. Maldeikis.
Jis pridūrė, kad Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veikėjų saugumas užtikrinamas ir taip, todėl jo stiprinti nereikėtų.
„Nuo tokių atvejų neapsaugoti visi, kad ir su kokia būtų apsauga. Tie žmonės turi turėti savo gyvenimą, gi jie atvažiuoja į laisvą šalį. Čia daugiau klausimas mums patiems, mūsų tarnyboms”, – sakė M. Maldeikis.
Jis akcentavo, kad specialieji agentai gali būti atvykę nebūtinai iš Rusijos ar Baltarusijos valstybių.
„Jie galėjo atvažiuoti iš Europos, tą reikia suprasti, todėl labai sunku užkardyti tokius Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmus. Problema yra ta, kad jei mes užkardysime tuos atvažiavusiuosius per Baltarusijos, Rusijos sieną, jie visada galės nuskristi į kokią nors Vokietiją ar Čekiją ir čia atvažiuoti automobiliu. Mes esame Europos Sąjunga, į Šengeno zoną patekti yra labai nesunku, agentai tiesiog sėda į automobilį, atvažiuoja čia ir daro savo darbus”, – kalbėjo M. Maldeikis.
