„Vilniuje ir Kaune sutelkti po vieną klasikinį plačios aprėpties tyrimų universitetą, Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijų, sveikatos mokslų universitetai. Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinius mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais“, – savo siūlymą komitete pristatė E.Jovaiša, trečiadienį pradėjus svarstyti Vyriausybės teiktą nutarimo projektą dėl universitetų tinklo optimizavimo.
E.Jovaiša pabrėžė, kad savo teikiamą siūlymą yra suderinęs su didžiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bei turintis jos palaikymą. Šis E.Jovaišos siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.
Opozicijos atstovai išklausę E.Jovaišos siūlymo pristatymą replikavo, kad iš to, ką pateikė Vyriausybė, „nelieka akmens ant akmens“. „Vyriausybės nutarimą bereikia perbraukt kryžium, ir tiek“, – sakė Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Gintaras Steponavičius.
Vyriausybės plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune liktų vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
„Mes girdėjome iš ministerijos, kaip svarbu derinti kreipiančią steigėjo reguliacinę galią su akademinių bendruomenių iš apačios kylančiais procesais ir ieškoti sinergijos, bet sinergijai reikia dviejų, o šiuo atveju mes neturime antro dėmens. Šitas nutarimo projektas neišreiškia jokios kreipiančios valios, į kurią pusę tai turėtų vykti. Kur čia yra valstybės matymas? Čia jo nėra“, – sakė konservatorius Mantas Adomėnas.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad „šis pateikimas iš principo išlaiko Vyriausybės pateiktą planą“, tik „nepasako tiksliai, kur ir yra pati sudėtingiausia dalis, kokiu principu ir vardan ko jungiamasi“.
Siūlymą pristatęs E.Jovaiša pabrėžė, kad universitetai, aukštosios mokyklos „turi autonomines galias ir į tai reikia labai jautriai žiūrėti ir suprasti, kad akademinės bendruomenės yra labai aktyvus šio keitimosi partneris, be jų pačių noro, dalyvavimo, negali vykti procesai“.
„Iš šito siūlymo, kurį jūs dabar matote, aišku, kad pačios aukštosios mokyklos turės labai padirbėti sprendžiant savo likimo klausimus“, – sakė ŠMK vadovas, – „Universitetai jau dabar visą šitą integracijos ir sinergijos poreikį yra pajutę, ir jie jau patys šnekasi ir Vyriausybę kreipia, ir Seimas pritars tiems sprendimams, kurie ateina vardan kokybės“.
Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis anksčiau Seimo kolegas ėmėsi supažindinti su Vytauto Didžiojo universiteto siūloma jungimosi schema su Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio universitetais.
Savo siūlymą Seime pradėtam svarstyti Vyriausybės pateiktam universitetų jungimosi planui yra registravę ir opoziciniai konservatoriai. Seime proteguojamame VDU plane jie įžvelgia „vieno universiteto gelbėjimo akciją“ ir siūlo aukštojo mokslo potencialą jungti į tris nacionalinius universitetus – Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą sostinėje bei vieną jungtinį nacionalinį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis jau anksčiau parlamente vykstant diskusijoms dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos yra sakęs, kad galimas planas, jog Vilniuje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune universitetų būtų trys: klasikinis Vytauto Didžiojo universitetas, taip pat profiliniai Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
