Šiais metais Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, jog du iš trijų technologijų kompanijų darbuotojų, turėdami galimybę dirbti nuotoliu, išsikeltų iš didmiesčių ir ieškotų gyvenamosios vietos ten, kur pragyvenimo įkainiai yra mažesni.
Į tai reaguodamas technologijų gigantas „Google“ dar vasaros viduryje paskelbė, jog visi įmonės darbuotojai iki kitų metų vidurio dirbs tik nuotoliniu būdu. Socialinio tinklo „Twitter“ darbuotojai nuo šiol turės galimybę iš namu dirbti tiek, kiek tik panorės, o „Facebook“ atstovai skelbė, norintys, kad bent pusė darbuotojų artimiausius 5-10 metų dirbtų nuotoliu.
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, tokios tarptautinės naujienos reiškia, kad vidutinio dydžio Europos miestai, tokie kaip Vilnius, gali tapti užsienyje dirbančių atvykėlių traukos centrais. Ir tai nebūtinai bus tik užsieniečiai – pasaulyje išsibarstę lietuviai taip pat vis dažniau renkasi grįžti gyventi į Lietuvą, neprarandant patogių darbo vietų svetur.
„Iš tikrųjų ta tendencija tik prasideda dabar. „Google“ paskelbė, kad darbuotojus samdys daugiau vidutinio dydžio miestuose, nes didmiesčiuose brangi nuoma, žmonės skundžiasi blogomis sąlygomis, neturi balanso gero tarp darbo ir laisvalaikio. Todėl samdomumas bus didinamas tokiuose miestuose kaip Vilnius. Į ateitį žiūrint, tai yra nemaža galimybė Lietuvai, nes tikrai būstas čia yra žymiai pigesnis.
Lietuvai pasisekė, nes tokie miestai, kaip Londonas ar Paryžius, labai greitai praras konkurencingumą. Pavyzdžiui, vien važiavimas metro nėra malonus dalykas – kvapai nesmagūs, važiuoji požemiais, grūdiesi. Žmonės nebenorės taip gyventi. Vilniuje yra žymiai geriau – gali su paspirtuku bet kur nuvažiuoti“, – aiškina ekonomistas.
Pažvelgus į tarptautinę statistiką galima pastebėti, jog angliškus ar prancūziškus atlyginimus uždirbantiems žmonėms gyvenimas Lietuvoje patrauklus gali atrodyti ne tik dėl savo susisiekimo galimybių.
Štai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje arba Prancūzijoje minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) siekia kiek daugiau nei 1500 eurų. Lietuvoje MMA šiuo metu yra 607 eurai – beveik tris kartus mažiau.
Tačiau gerokai mažesni čia yra ir kasdienio pragyvenimo kaštai. 2019 m. Eurostato duomenimis, kainų lygis Jungtinėje Karalystėje yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvoje, o nuo jos nedaug atsilieka ir Prancūzija.
„Vilniuje – patys žinote, kokie yra paslaugų sektoriaus įkainiai, jie turbūt du kartus mažesni nei lyginant su, pavyzdžiui, Londonu.
Ten be 50 eurų meistras net neatvažiuos pas tave į namus, tai apie ką mes čia kalbame“, – kainų skirtumus komentuoja Ž. Mauricas ir patvirtina, kad uždirbančiam užsienietišką atlyginimą daug labiau apsimoka gyventi tokioje šalyje kaip Lietuva.
Jis sako jau dabar pastebintis išaugusį tokių Lietuvoje gyvenančių, tačiau svetur dirbančių specialistų skaičių, o tam didžiausią įtaką turėjo būtent pandemija ir išpopuliarėjęs darbas namuose.
„Nemaža dalis kolegų, kurie dirba nuotoliniu būdu, dalį laiko dirba Lietuvoje. Dirba verslo įmonėse Jungtinėje Karalystėje ar Skandinavijoje ir ten daugelyje įmonių yra pageidavimas dirbti iš namų, todėl tie žmonės dirba iš Lietuvos.
Net neaišku, kas jie tokie – ar emigrantai, ar ne. {...} Tai pakeis srautus ir ateityje. Žmonės dirbs, sakys man geriau Lietuvoje dirbti – čia pigesnis pragyvenimas, man čia geriau ir įmonės bandys išsaugoti gerus specialistus ir leis jiems taip dirbti“, – tv3.lt prognozuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Dirbti galima ir keliaujant
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovė Agnė Raščiūtė tv3.lt pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu tikrai yra pastebimas užsienio įmonių susidomėjimas vietiniais specialistais.
„Work in Lithuania“ („Investuok Lietuvoje“ programa – aut. past.) įmonės partnerės vis dažniau pandemijos metu ieško specialistų, kurie galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Dažniausiai nuotolinio darbo galimybes siūlo tos įmonės, kurios ieško tam tikra kalba kalbančių specialistų, klientų aptarnavimo, rinkodaros srityse.
Būtent talento pasiūla Lietuvoje, žmonių daugiakalbiškumas, geri technologiniai įgūdžiai, gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių ir puiki darbo etika net COVID-19 šešėlyje skatina įmones ieškoti naujų augimo galimybių čia, Lietuvoje“, – aiškina A. Rasčiūtė.
Kaip kelis pavyzdžius ji išskyrė tokias įmones kaip internetinių svetainių kūrimo ir prieglobos paslaugų teikėjas „Hostinger“ bei tarptautinė bendro pobūdžio klientų aptarnavimo paslaugų įmonė „Teleperformance“.
A. Rasčiūtė taip pat paminėjo ir dar vieną darbuotojo tipą – digital nomad (liet. k. skaitmeninis klajoklis). Taip anglų kalboje yra vadinamas žmogus, kuris dirba keliaudamas.
„Investuok Lietuvoje“ atstovė sako, kad tokie „klajokliai“ vis dažniau renkasi būtent Lietuvą: „Čia, dėl gerai išvystytos IT infrastruktūros, plataus bendradarbystės erdvių pasirinkimo, lengvai prieinamo bei greito interneto, galima jiems suteikti puikias sąlygas darbui“.
Vis dėlto, paklausta apie tai, ar toks dvigubas gyvenimas gali tapti mūsų visų ateitimi, A. Rasčiūtė nieko teigti nesiryžta – nors taip dirbančių skaičiai auga, tikslios statistikos vesti kol kas dar negalima: „Gauname žinių, jog vis daugiau lietuvių karantiną pasirenka praleisti dirbdami Lietuvoje, tačiau sunku prognozuoti, kaip tolimesnė karantino ir ekonomikos situacija pakeis jų pasirinkimus.
Sudėtinga surinkti tikslią statistiką, kiek tokių lietuvių šiuo metu dirba ar studijuoja nuotoliniu būdu iš Lietuvos, nes dažnu atveju jie yra deklaravę išvykimą“.
„Sodra“: tokiems asmenims gali būti taikoma išskirtinė mokesčių tvarka
Nors toks darbas neprisirišus prie vienos vietos atrodo gana patraukliai, jis visgi turi ir savų minusų. Vienas tokių – įvairūs su darbu susiję mokesčiai ir gana sudėtinga jų mokėjimo tvarka.
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič portalui tv3.lt papasakojo apie tai, kaip gali atrodyti tokio darbuotojo mokestinės prievolės.
Jos teigimu, mokesčių tvarka dažniausiai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo, tačiau galima išskirti ir tam tikras bendras detales, kurios galėtų būti naudingos svarstantiems apie tokio darbo galimybę.
„Svarbu, kokioje – Europos Sąjungos ar trečiojoje šalyje – yra registruota įmonė, koks žmogaus darbo pobūdis – pavyzdžiui, ar jis nuolat būdamas Vilniuje dirba nuotoliniu būdu prie kompiuterio, ar gyvendamas Rokiškyje kelis kartus per savaitę važiuoja į Latviją atlikti tam tikrų darbų, ar turi vieną darbovietę, ar kelias“, – aiškina „Sodros“ ekspertė.
Jeigu įmonės pateiktoje darbo sutartyje darbuotojo nurodyta darbo vieta yra Lietuvoje, pasak M. Kozič, tuomet jam yra taikoma Lietuvos teisė ir visus su darbu susijusius mokesčius apmoka darbdavys.
Vis dėlto, jei įmonėje Lietuvoje atstovybės neturi ir čia samdo tik vieną ar kelis darbuotojus tvarka yra kiek kitokia: „Norint išvengti administracinės naštos, ji gali įgalioti patį darbuotoją jos vardu teikti deklaracijas ir mokėti mokesčius. Tuomet įmonė perveda Lietuvoje esančiam darbuotojui atlygį su mokesčiais, kuriuos asmuo sumoka pats įmonės vardu“.
Šios sąlygos negalioja asmenims, su užsienio įmonėmis dirbantiems pagal individualią veiklą. Tokiu atveju jeigu fiziškai savo veiklą vykdote Lietuvoje, tai ir mokesčius mokate pagal visus čia galiojančius teisės aktus.
