Pernai emigrantų į Lietuvą susiųsti pinigai sudarytų net devintą dalį visos šalies 2018 metų biudžeto. Iš viso pernai svetur gyvenantys tautiečiai pervedė milijardą ir 100 milijonų eurų – arba kitaip – po 400 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Panašius skaičius bankininkai prognozuoja ir šiemet. Ypač perlaidų padažnėja ir sumos didėja priešventiniu laikotarpiu, kuomet pervedami pinigai dovanoms.
Nors palyginti su 2016-iais perlaidos padidėjo nežymiai – 1,5 proc., kiek pasikeitė vienos didžiausių lietuvių bendruomenių pasaulyje indėlis. Daugiau nei per pastaruosius kelerius metus lėšų atkeliauja iš Jungtinės Karalystės, kur šiuo metu gyvena ir dirba apie 200 tūkstančių tautiečių. Pasak bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, dalis emigrantų artimiesiems skiria ir trečdalį gaunamo darbo užmokesčio. Ir finansais dalijamasi ne tik su giminėmis, bet ir dalyvaujama labdaros akcijose.
„Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai išties nemažą savo uždarbio dalį perveda giminėms, artimiesiems, tėvams, kad palengvintų pensininkų gyvenimą, vaikų, kuriuos prižiūri seneliai. Iš kitos pusės, ir patys gausiai grįžta į Lietuvą ir leidžia čia pinigus“, – patikino D. Asanavičiūtė.
Ekonomistai tikina, jog pervedamos sumos iš Jungtinės Karalystės pradėjo svyruoti dėl „Brexit“. Vos paskelbus apie išėjimą iš Europos Sąjungos, tautiečiai pradėjo kiek labiau taupyti, taip pat keitėsi ir svaro kursas, kilo produktų kainos, sumenko atlyginimai. O štai dabar tautiečiai, išvis suabejoję galimybėmis likti salyne, siunčia didesnes sumas.
„Tokie lūkesčiai ir turėjo didžiausią poveikį, nes matome, kad pernai išaugo daugiausiai pervedimų iš Jungtinės Karalystės. Jie išsiveržė į antrąją vietą. Kadangi žmonės nežino, kas bus ateityje, juolab, kad tuo metu ir nebuvo susitarimų aiškesnių, tie pinigai į Lietuvą keliavo didesniais srautais“, – pabrėžė Lietuvos banko ekonomistas Mantas Vilniškis.
Na, o patys Jungtinės Karalystės lietuviai sako, kad perlaidos ateityje gali pasikeisti ir dėl pačios Lietuvos. Esą tėvynė kol kas negali užtikrinti pilietybės klausimo, tad ryšiai palaipsniui nutrūks – emigruos ir tie šeimos nariai, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje.
„Vien dėl apmaudo dėl neaiškios pilietybės referendumo baigties, dėl apskritai dėl galimybės turėti kitos šalies pilietybę, žmones tikrai ima apmaudas ir tos piniginės perlaidos ilgainiui gali mažėti“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Greta daugiausiai į Lietuvą pinigų siunčiančių Britanijos lietuvių – ir Norvegijos bei Vokietijos rezidentai. Na, o pirmoje vietoje, pasirodo, tolimosios Jungtinės Amerikos Valstijos – iš ten Lietuvą pasiekia beveik penktadalis visos sumos – daugiau nei 200 milijonų eurų.
„Reikia nepamiršti visų studentų, kurie išvažiuoja ir vasaromis užsidirbti. Nemažos turėtų būti sumos žinant, kiek studentų nori pasinaudoti ir pasinaudoja tokia galimybe. Taip ir nemaža bendruomenė yra iš seniau lietuvių bendruomenė“, – komentavo M. Vilniškis.
Visgi ekonomistai primena, kad praėjusių metų nedidukas šuolis neprilygsta situacijai prieš 4-5 metus. Jei dabar emigrantų pinigai nuo bendrojo Lietuvos vidaus produkto, kuris siekia 47 milijardus eurų, siekia tris procentus, tai tuomet – net penkis. Nerijus Mačiulis tikina, jog ilgalaikius pokyčius lėmė ir didesnis skaičius išvykusiųjų – mat sumažėjo žmonių, kam pinigus būtų galima siųsti, ir pačių Lietuvoje gyvenančių asmenų finansinė padėtis pagerėjo, sumažėjo nedarbo lygis. Visgi, milijardas eurų Lietuvai – svarus indėlis.
„Nacionaliniu mastu 3 proc. BVP nėra daug, bet natūralu, jei jos visiškai išnyktų, tai Lietuvos ekonomikos augimo bent vienerius metus nebūtų. Tačiau jos daug labiau svarbesnės individualiu ir regioniniu mastu, nes dažniausiai perlaidos pasiekia asmenis, gyvenančius ne didmiesčiuose, kur yra daug darbo vietų, o skurdesnes šeimas, kurioms tos papildomos pajamos reiškia kur kas daugiau nei likusiems šalies gyventojams“, – paaiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, užsienyje gyvena ir dirba daugiau 600 tūkstančių tautiečių. Pernai iš Lietuvos emigravo beveik 48 tūkstančiai piliečių – beveik dviem su puse tūkstančio mažiau nei 2016-iais.