Ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis kaltina Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.
„Paminėsiu, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir pavaldžios įmonės turėtų būti darbinis, o ne politinis, kaip atrodo iki šiol“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.
„Naudodamasis proga pasakysiu, kad Kelių direkcijos vadovas pamelavo ir pateikė informaciją, kuri gali turėti nelabai gerą įtaką ministerijos įvaizdžiui. Būtent, beveik pacituosiu iš atminties – ministerija teikė prašymą, kad būtų užšaldyta 142 mln. eurų lėšų“, – teigė jis.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Šalčininkų rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.
Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.
„Kodėl Kelių direkcija, kai pateiktos yra pateiktos paraiškos, kažkaip iš to paprasto remonto aš nepastebėjau beveik nė vieno kelio Vilniaus regione. Įdomus dalykas. Politikavimas, ar tiesiog sutapimas? Bet manau, kad jūs išanalizuosite“, – kreipdamasis į konferencijoje susirinkusius žurnalistus sakė J. Narkevičius.
Jis pabrėžė, kad Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui šiame mieste turi būti skiriamos.
„Šitas miestas (...) yra lankytinas. Tikriausiai ne vienas iš jūsų kiekvieną sezoną lankotės Trakuose, ne tik pavalgyti kibinų, bet ir paplaukioti valtelėmis. Ir važiuojate ne tik per centrinę gatvę, kur gyvena vietiniai gyventojai ir kvėpuoja tuo, ką jūs pravažiuodami paliekate, bet yra ir aplinkinė gatvė. Nematyti prioritetų padaryti 200 metrų šaligatvio, dviračių tako, kuriuo naudotųsi ne ministras, matomai, yra neleistina“, – teigė J. Narkevičius.
„Taip, kaip ir kiekvienas iš mūsų, esu tam tikros savivaldybės, tam tikro miesto gyventojas. Kiti gyventojai neturi nukentėti dėl to, kad kažkoks pareigūnas ten gyvena“, – pabrėžė ministras.
Tuo metu susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sakė, kad Kelių direkcijos nuomonė nėra absoliuti – ministerija taip pat įsiklauso į savivaldybių prašymus. Tuo metu direkcija esą lėšas skirsto ne pagal pačius aukščiausius standartus.
„Negalvoju, kad jų nuomonė yra absoliuti. Savivaldybių nuomonė mums lygiai taip pat yra svarbi. (...) Aš, analizuodamas Kelių direkcijos prioritetus, nemačiau ekonominio naudingumo principo. Ten yra daug trūkumų, kuriuos mes darbo tvarka taisome ir aš negalėčiau pasakyti, kad Kelių direkcija pagal pasaulinius standartus labai gerai nustato prioritetų sąrašą“, – sakė viceministras.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus politikavimu ketvirtadienį apkaltintas Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevus atmeta tokius pasakymus ir pabrėžia, kad direkcija, ministerijai teikdama remontuotinų kelių sąrašą, vadovavosi patvirtinta metodika.
Ministras sulaukė Kelių direkcijos kritikos dėl skirtų 1 mln. eurų lėšų keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose, nors šie keliai neatitiko pačios Vyriausybės patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos skiriamos lėšos iš 150 mln. eurų vertės paketo, COVID-19 pandemijos kontekste skirto paskatinti kelių verslą.
Be to, finansavimo šiems valstybinės reikšmės keliams neprašė ir Kelių direkcija, nors J. Narkevičius sakė, kad motyvai, kodėl finansavimo neprašyta būtent šiems keliams, yra politiniai.
V. Andrejevas akcentavo, kad prioritetinių kelių sąrašas yra sudaromas pagal prieš kelerius metus patvirtintą metodiką.
„Yra labai aiškūs kriterijai, orientuoti į eismo dalyvį. Vienas pagrindinių svorių yra, kiek pravažiuoja automobilių vidutiniškai per parą, yra lankytinų vietų, privažiavimo prie centrų, kiti kriterijai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Andrejevas.
„Kadangi prioritetiniai sąrašai atitinka tas metodikas, už tai atsako mūsų specialistai, tai politikavimui vietos tikrai nėra“, – pabrėžė jis.
Kelių direkcijos vadovas akcentavo, kad Susisiekimo ministerijos sprendimas skirti lėšas trims keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose yra neteisėtas, nes lėšas iš 150 mln. eurų paketo keliams galima skirti tik projektams, kurie būtų baigti iki gruodžio pradžios, tuo metu kai kurie keliai, kuriems ministras skyrė finansavimą, net neturi techninio projekto.
„Kiekvienas valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar įsakymai, pavedimai yra teisėti. Šiuo atveju, įvertinant aprašo nuostatas, tas įsakymas dėl šių objektų yra neteisėtas ir būtent tą visą motyvaciją Susisiekimo ministerija vakar gavo“, – teigė V. Andrejevas.
„Akivaizdu, kad iki apraše nurodyto termino, lapkričio 30 dienos, jokių fizinių galimybių nebūtų (suremontuoti kelius – BNS)“, – pridūrė jis.
Be to, jis teigė, kad kelio Šklėriai-Aluona nėra dar 2017 metais paviešintame prioritetinių žvyrkelių sąraše, o finansavimas neskirtas gerokai blogesnės būklės keliams, kuriais kasdien pravažiuoja daug didesnis srautas žmonių.
„Iš prioritetinio sąrašo, kurį mes pateikėme, yra kelias A12 Ryga-Kaliningradas, atkarpa nuo Šiaulių iki Kelmės. Toje atkarpoje yra labai bloga dangos būklė. Mes turime medikų kreipimąsi, kurie yra netgi nufilmavę, kaip jie reanimobiliu veža skubiai pacientą į Kauną ar į Klaipėdą ir kaip visas automobilis šokinėja ir kratosi“, – pasakojo V. Andrejevas.
„Tuo keliu važiuoja dešimtys kartų daugiau eismo dalyvių, nei kalbant apie tuos objektus, kurie remontui buvo priimti komisijos sprendimu finansuoti. Jei kalbame apie palyginamumą, mes kiekvienam atvejui turime aiškų pagrindimą, kodėl tai siūlome“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.
Pasak jo, kelias Šklėriai-Aluona yra akligatvis ir su Trakų savivaldybe kalbama apie to kelio ruožo perdavimą savivaldybei, o eismo intensyvumas šiame ruože yra nedidelis.
„Su Trakų rajono savivaldybe kalbame apie to kelio ruožo perdavimą, kadangi pagal kelių įstatymą jis neatitinka valstybinės reikšmės kelio sąvokos. Jis yra privažiavimas prie gyvenvietės ir be abejo, eismo intensyvumas ten yra nedidelis, lyginant su kitais valstybinės reikšmės kelių ruožais“, – kalbėjo V. Andrejevas.
Be kelio Šklėriai-Aluona, Susisiekimo ministerija, Kelių direkcijos teigimu, apeinant taisykles, lėšas skyrė kelio ruožams Šalčininkų rajone per Dainavos kaimą ir 1,7 km ilgio keliui per Turgelių miestelį.
V. Andrejevas sako, kad keliai per Dainavos kaimą ir Turgelių miestelį neatitinka ir kitų ministerijos kriterijų.
„Kelio ruožai tiek Dainavoje, tiek Turgeliuose negali būti tvarkomi paprastuoju remontu. Pavyzdžiui, Dainavoje vietomis kelio plotis siekia 3,5 metrų pločio. Jis neatitinka reikalavimų ir nėra saugus važiuoti, jį reikia tvarkyti pagal prioritetinę eilę, su kapitalinio remonto projektu, kas vėl neatitinka aprašo reikalavimų“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Susisiekimo ministerija teigė, kad lėšų keliams Trakų ir Šalčininkų rajonuose prašė savivaldybės. J. Narkevičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį klausė, kodėl Kelių direkcija neprašė lėšų šiems keliams ir įtarė ją politikavimu.
Anot ministro, Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui turi būti skiriamos, o rajono gyventojai esą neturėtų nukentėti dėl to, kad ten gyvena pats J. Narkevičius.
Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
Finansavimo prašymus vertino susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija – joje buvo trys ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas Alminas Mačiulis ir savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis.
