Anot jo, Vyriausybei nusprendus perskirstyti stadionui Šeškinėje numatytas Europos Sąjungos (ES) lėšas, šiuo metu dėl galimo finansavimo deramasi ir su neįvardijamu rizikos kapitalo fondu.
„Mes norime išspręsti tam tikras rizikas, kurias turi projektas – tai yra operavimo rizika, kad po statybų sumokėjus didžiąją dalį pinigų koncesininkas nepasitrauktų, taip pat, kad būtų suvaldytos politinės rizikos. Tam reikalingas finansuotojas, norime savo dalį finansuoti per ilgesnį laikotarpį, maždaug 20 metų. Tai yra rizikos kapitalo fondai“, – BNS sakė P. Poderskis, paklaustas, su kuo kalbamasi dėl projekto finansavimo.
Iki šiol preliminariame susitarime buvo numatyta už stadiono statybas visiškai atsisakyti per dvejus metus, tam naudojant ir ES fondų lėšas. Anot P. Poderskio, ieškoti naujo finansavimo šaltinio nutarta reaguojant į „Axis industries“, taip pat „politikų ir visuomenės“ įvardijamas rizikas.
„Lapkričio mėnesį mes planuotume ateiti į tarybą su sutarties projektu ir su visais priedais, siektume jį patvirtinti ir pasirašyti dar tą patį lapkritį“, – tikino savivaldybės administracijos vadovas.
Po beveik pusmetį užtrukusių teisinių procesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugpjūtį atvėre galimybę savivaldybei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja, galutinai atmetęs kitos konkurso dalyvės – bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ skundą dėl sprendimo pašalinti ją iš konkurso.
Vyriausybė, planavusi projektui skirti valstybės ir apie 30 mln. eurų ES lėšų, europinį finansavimą nusprendė skirti kitiems projektams, nes užsitęsus deryboms dėl stadiono kyla rizika Lietuvai šiuos pinigus apskritai prarasti. Sostinės savivaldybė liepą nusprendė projektą tęsti už savo ir Vyriausybės pinigus – iš sostinės biudžeto projektui reikėtų apie 50 mln. eurų.
P. Poderskis anksčiau teigė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių ir atsirandančio pridėtinės vertės mokesčio bendra projekto vertė gali išaugti nuo anksčiau planuotų 93 mln. eurų iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM). Teigta, kad dalį mokesčių Vyriausybė galės susigrąžinti.
Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
