Po trijų mėnesių paieškų be žinios dingęs 15-metis Mykolas buvo aptiktas Neries upėje ties Valų kaimu. Savo sūnų iš jo megztinio fragmentų ir batų iškart atpažino tėvai.
Išplito melagingas tekstas
Šia tema buvo parašyta daugybė tekstų įvairiuose žiniasklaidos priemonėse. Tačiau daugelio žmonių akį patraukė internete sparčiai plintantis tekstas su portalo „Delfi“ logotipu ir šio portalo žurnalistės duomenimis.
„Kraupi tiesa: nuodugnaus tyrimo metu išaiškėjo naujos 15-mečio Mykolo mirties aplinkybės ir priežastys, sulaikytas įtariamasis, pasisavinęs galimai nepilnamečio turtą“ – tokia melaginga antraštė ir melagingas tekstas buvo pateiktas.
Tekste buvo rašoma, kad dėl atliekamo tyrimo neva buvo paimtas Mykolo kompiuteris, išimtos mobilaus telefono susirašinėjimų ir skambučių išklotinės. Esą patikrinus šiuos prietaisus, policija rado asmenį, kuris pateikė įdomią versiją ir tyrimą pasuko kiek kita linkme. Rašoma, kad asmuo bendravęs su Mykolu, jau buvo žinomas policijai.
Tuomet tekste rašoma, kad esą Mykolas vyrui paaiškino, kad į vieną platformą yra investavęs 200 eurų. Atskleistos neva susirašinėjimų detalės, po kurių iš Mykolo daugiau nieko nebuvo girdėti.
Svarbu pažymėti, kad visame tekste minima investavimo platforma ir jos pavadinimas skelbiamas pabrėžiant jį kita spalva.
„Delfi“ vyriausioji redaktorė: sukčiai naudojasi vardu
Aiškėja, kad tai sukčių pinklės. „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė teigia, kad atvejų, kuomet sukčiai naudojasi įmonės vardu ir skelbia netikras naujienas – pasitaiko.
„Pasitaiko atvejų, kai sukčiai naudojasi „Delfi“ vardu – kaip ir daugelio kitų žinomų šalies įmonių vardais. Iš pateiktų nuorodų matyti, kad tokie straipsniai iš tiesų niekada nebuvo publikuoti portale, o svetainių grafiniai elementai ir URL adresas atskleidžia, jog tai – tik dar vienas sukčių bandymas pasinaudoti „Delfi“ prestižu.
Mes labai kviečiame skaitytojus „Delfi“ naujienas skaityti tiesiogiai portale naršyklėje suvedant mūsų pavadinimą, taip būsite tikri, kad sukčiai Jūsų neapgaus ir visuomet gausite patikrintą informaciją.
Periodiškai pranešame visuomenei apie sukčiavimo atvejus ir raginame būti budriais. Esame parengę patarimus, kaip atpažinti sukčių turinį.
Taip pat kviečiame visus būti pilietiškais ir pamačius socialiniuose tinkluose sklindant melagingą informaciją, apie tai pranešti socialiniam tinklui per jame teikiamą funkcionalumą“, – sako R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Sukčių tikslas yra, kad „žmogus paspaustų tą straipsnį“
Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Jurijus Domnėnko tv3.lt teigia, kad šiai dienai sukčiai žiniasklaidos priemonių įvaizdžiu ir socialiniais tinklais naudojasi labai dažnai.
„Sukčiai naudojasi labai dažnai – tiek socialiniuose tinkluose, deda straipsniu, nukopijuoja kažkokio dienraščio pirminį puslapį ir įdeda pakoregavę. Tikrai labai daug – yra ir Sabonis, ir Grybauskaitė, ir Nausėda, visi investuoja, visi laimi, sporto žvaigždės. Tiek kiek aš susiduriu, tai kiekvieną dieną matau beveik po vis kažkokią naują istoriją“, – sako jis.
„Sukčių tikslas yra ne ta informacija, kurią mes matome ekrane, o jų tikslas yra, kad žmogus paspaustų tą straipsnį. Kada žmogus paspaudžia straipsnį, jį atsidaro – sukčiai techniškai gauna dalį informacijos apie tą žmogų, kad jis domėjosi“, – sako J. Domnėnko.
J. Domnėnko atskleidė visą tiesą, kaip paprastas mygtuko paspaudimas „Facebook“ platformoje ar kur kitur gali sukelti nemenkų problemų – būtent taip iš žmonių išviliojamos milžiniškos sumos.
„Sukčių tikslas yra ne ta informacija, kurią mes matome ekrane, o jų tikslas yra, kad žmogus paspaustų tą straipsnį. Kada žmogus paspaudžia straipsnį, jį atsidaro – sukčiai techniškai gauna dalį informacijos apie tą žmogų, kad jis domėjosi.
Sukčiai suprasdami, kad žmonės domėjosi apie investicijas, atlieka dar socialinį monitoringą ir taip daugmaž atranda apie tą žmogų informacijos. Pavyzdžiui žmogus naršė savo „Facebook“ paskyroje ir tokį straipsnį pamatė, jis paspaudė ar palaikino ir sukčiai atlikę turinio analizę pamato to žmogaus vardą pavardę, paskui randa kokį skelbimą, gauna telefono numerį, kaip sakant atidirba apie tą žmogų ir tada skambina, pradeda investuoti.
Arba pavyzdžiui prisistato, kaip kokie įmonės brokeriai, sako, kad turi bitcoin (decentralizuota skaitmeninė valiuta, aut. p.) pinigų ir galėtų žmogui pervesti. Taip paskui pereina į bendravimą ir iš žmogaus išvilioja pinigus įvairiais būdais“, – vardija J. Domnėnko.
J. Domnėnko: „Dalis nusikaltimų yra vykdoma iš Rusijos“
Pasak kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko, tokie nusikaltimai išplitę visame pasaulyje, tačiau susekti ir skirti baudas asmenims, kurie užsiima nelegalia veika užsienyje, kur kas sunkiau, nei Lietuvoje.
„Tie nusikaltimai, kurie vykdomi Lietuvos piliečių, mes juos tikrai atiduodame į teismus, yra baudžiamosios atsakomybės. O kita dalis yra iš užsienio. Ta dalis iš užsienio labai komplikuota, kadangi žmonės yra pasiruošę daryti tą sukčiavimą ir automatiškai jie žino įvairiausius būdus, kaip apeiti, nes socialinė inžinerija šiai dienai yra labai stipriai pažengusi.
Dalis nusikaltimų yra vykdoma iš Rusijos. Šiai dienai, kad ir mes nustatome tą pilietį, kuris gavo pinigus – techniškai neįmanoma su Rusija bendradarbiauti ir yra nutraukti visi ryšiai, kad jie išduotų mums ar pateiktų įtarimus. Yra tos vietos, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos pati teisėsauga turi tokių keblumų“, – pasakojo J. Domnėnko.
