Antrajame tiesioginių Vilniaus miesto mero rinkimų ture R. Šimašius laimėjo surinkęs 60,38 proc. (119 842 balsus) ir aplenkė A. Zuoką, kuris surinko 38,93 proc. (76 410 balsų). 2015 m. rinkimų baigtis buvo labai panaši: R. Šimašius – 62,71 proc. (116 178 balsai), A. Zuokas – 37,29 proc. (69 084 balsai).
Zuokui koją pakišo praeitis
„Skeletai A. Zuoko spintoje“, – kaip pagrindinę tokios Vilniaus mero rinkimų baigties priežastį įvardijo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Panašios nuomonės laikosi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga.
„Manau, kad A. Zuoko praeitis suvaidino lemiamą vaidmenį“, – tvirtino pašnekovas.
Prieš antrąjį rinkimų turą socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje buvo aktyviai aptariamas A. Zuoko teistumas dėl poveikio darymo savo partijos kolegai Vilmantui Drėmai, ryšiai su koncernu „Icor“ (buvęs „Rubicon“), galimai gautas kyšis. A. Krupavičiaus teigimu, jei A. Zuokas neturėtų šių praeities šešėlių, rinkimų kova ir rezultatas galėjo būti lygesnis ir mažiau neaiškus.
„R. Šimašiaus persvara ganėtinai didelė, beveik 40 tūkst. balsų. Tai pakankamai netikėta. Daugelis, matyt, tikėjosi, kad bus tolygesnis balsų pasiskirstymas“, – svarstė A. Krupavičius.
Jo teigimu, šių rinkimų rezultatą vertėtų laikyti labiau A. Zuoko pralaimėjimu nei R. Šimašiaus pergale.
Su tuo nenorėtų sutikti S. Spurga. Pasak jo, vilniečiai nenusivylė R. Šimašiumi ir, nors, meras galėjo dirbti geriau, jo veikla ir vertybinė pozicija įtikino rinkėjus.
„Vilniaus mieste, sostinėje, Lietuvos ekonomikos ir verslo centre, konkurencija buvo iš tiesų didelė. Visi politikai, kurie dalyvavo mero rinkimuose, buvo stiprūs: partijų lyderiai Viktoras Uspaskichas ir Gintautas Paluckas, ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Dainius Kreivys, tas pats A. Zuokas. Nors konkurencija buvo didelė, R. Šimašius įrodė, kad turi pasitikėjimą“, – samprotavo S. Spurga.
Karbauskio parama nepadėjo
Paramą antrajame Vilniaus miesto rinkimų ture A. Zuokui išreiškė valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos pirmininkas ir jo konkurentas pirmajame ture Viktoras Uspaskichas, žurnalistai Rūta Janutienė bei Audrius Bačiulis, režisierius Oskaras Koršunovas, socialinių tinklų žvaigždės Agnė Jagelavičiūtė ir Saugirdas Vaitulionis.
Pasak A. Krupavičiaus, kadangi rinkėjų aktyvumas pirmajame ir antrajame ture buvo panašūs, negalima sakyti, kad valstiečių ar „darbiečių“ rinkėjai neatėjo į rinkimus.
„Mes matome kitą medalio pusę. Tie atskiri paraginimai balsuoti už „A“, „B“ ar „C“ veikia nedidelę rinkėjų dalį, o kartais gali veikti netgi priešingai. Jeigu kažkas agituoja, kuris nėra labai populiarus šiandien, jo agitacija gali būti su minuso ženklu ir paskatinti remti kitą kandidatą“, – sakė A. Krupavičius.
Pergalę A. Zuokui mero rinkimuose pavyko užsitikrinti tik 10 iš 152 rinkimų apylinkių: Naujininkų rajone esančiose 452-oje Lietuvių namų (51,86 proc.), 453-oje Dzūkų (51,93 proc.), 454-oje Kapsų (52,08 proc.), 458-oje Brolių (51,33 proc.), 464-oje Užusienio (55,26 proc.) apylinkėse ir Naujojoje Vilnioje esančiose 465-oje Genių (54,61 proc.), 466-oje Pergalės (50,22 proc.), 467-oje Darželio (57,12 proc.), 468-oje Karklėnų (54,99 proc.) ir 470-oje Parko (57,72 proc.) apylinkėse.
R. Šimašiaus pranašumą A. Zuokas mero rinkimuose pripažįsta jau antrą kartą iš eilės, o jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) visuomenės nuomonės apklausose balansuoja ties procentinės paklaidos riba. Ar tai reiškia A. Zuoko politinės karjeros pabaigą?
„Taip, jau kurį laiką ta pabaiga išryškėjo“, – mano S. Spurga.
Pasak politologo, A. Zuokas norėjo tapti valstybės lygio politiku, su įvairių formatų partijomis dalyvaudavo rinkimuose, tačiau daug metų jo pasiekimai apsiribodavo tik Vilniumi, o nacionaliniame lygyje jam nesisekdavo.
„Dabar jau nepavyksta ir Vilniaus masteliu“, – svarstė S. Spurga.
Šiek tiek šviesesnę A. Zuoko politinę ateitį piešia A. Krupavičius. Politologo teigimu, kadangi A. Zuokas turėtų būti vienas pagrindinių opozicijos lyderių miesto taryboje, daug kas priklausys nuo to, kaip antrojoje kadencijoje seksis R. Šimašiui.
„Pagal amžių A. Zuokas tikrai politikoje turi daug laiko“, – tvirtino A. Krupavičius.
Profesoriaus teigimu, nors dabar A. Zuoko politinės perspektyvos ir atrodo miglotos, jam vertėtų mėginti laimę Seimo rinkimuose, ir, jei politikui juose pavyktų neblogai pasirodyti, galėtume išvysto tam tikrą A. Zuoko prisikėlimą.
„Politika dažnai nenuspėjamas reiškinys. A. Zuoko dar nenurašyčiau, bet, kad jo artimiausias politinis kelias nebus rožėmis klotas, tai irgi yra akivaizdu“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Antroji kadencija bus rezultatyvesnė
Pasak A. Krupavičiaus, R. Šimašius antrąją kadenciją pradės žinodamas ką turi daryti miesto meras ir kaip veikia savivaldybės aparatas.
„Jei kalbėtume apie pirmosios kadencijos pirmąją pusę, tai buvo toks vaikščiojimas po pelkę“, – R. Šimašiaus meravimo pradžią apibūdino A. Krupavičius.
Politologas teigė, kad pirmosios savo kadencijos pradžioje R. Šimašius nelabai suvokė kas, kur ir kaip veikia vietos valdžioje ir ką meras turėtų daryti. Pašnekovo tvirtinimu, dabar Vilniaus meras žino savivaldybės darbotvarkę, gali tęsti pradėtus darbus ir antroji jo kadencija turėtų duoti daugiau rezultatų.
„Per pirmą kadenciją jis buvo gerokai kritikuojamas, ilgą laiką Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimas buvo pagrindinis jo darbas. Dabar R. Šimašius turi konkretesnę ir aiškesnę darbotvarkę, rezultatai turėtų būti matomi greičiau“, – mano A. Krupavičius.
Ne tokiomis optimistinėmis prognozėmis dalijosi S. Spurga. Politologo tvirtinimu, dažniausiai pirmoji politikų kadencija būna ryškesnė.
„Ateina naujas žmogus, su savo ryškiomis idėjomis ir skuba jas įgyvendinti. Dažnai antrojoje kadencijoje išryškėja tam tikra rutina“, – kalbėjo politologas.
Tačiau S. Spurga pritarė, kad dabar R. Šimašiui turėtų būti lengviau, nes jis pažįsta darbo tvarką, turi suformuotą komandą.
„Visi laukiame, kaip klostysis tokie darbai, kaip pradėtas nacionalinio stadiono projektas“, – teigė S. Spurga.
R. Šimašius ne tik laimėjo mero rinkimus, bet ir turės didžiausią frakciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jo komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!” laimėjo 17 mandatų. Tai nėra absoliuti dauguma, tad R. Šimašiui reikės sudaryti koaliciją.
Į Vilniaus miesto tarybą taip pat pateko koalicija „Laimingas Vilnius“ (10 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (9 mandatai), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (6 mandatai), Darbo partija (5 mandatai) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (3 mandatai).
R. Šimašius vadovauti Vilniui perrinktas antrą kartą, A. Zuokas buvo išrinktas tris kartus: 2000–2003 m., tuomet 2003-aisiais po tarybos balsavimo perėmė mero pareigas iš atsistatydinusio Gedimino Paviržio ir meru išbuvo iki pat 2007-ųjų, tada vėl išrinktas 2011–2015 m.
