Krašto apsaugos ministerijos pristačius šauktinių reformą, dvi nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, ragindamos pradėti pokalbį dėl moterų įtraukimo į privalomąją karo tarnybą. Šios dvi organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“. Vėliau šį pasiūlymą įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Prezidento patarėjo teigimu, svarstyti apie privalomą moterų karo tarnybą bus galima tik įvedus visuotinį vyrų šaukimą.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad prieš įtraukiant moteris į karo prievolininkų sąrašą, reikėtų įvertinti kelis nerimą keliančius aspektus, kitų šalių patirtis.
„Gal net ir pritarčiau pasiūlymui. Bet yra niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Pirmiausia, pažiūrėkime į kitų šalių pavyzdžius. Izraelyje moterys yra šaukiamos atlikti karinę tarnybą, tai būtų tinkamiausias pavyzdys. Mūšio zonoje, kuomet yra mišrūs vyrų ir moterų padaliniai, dažnai būna, kad vyrai yra labiau linkę saugoti moteris, nei vyrus. O tai sukelia tam tikrų problemų – sutelkiamas dėmesys į kitus prioritetus, nei užduoties įvykdymą. Bet tai jokiu būdu nereiškia, jog negalima papildomai įgalinti moterų karinėje tarnyboje“, – sakė atsargos pulkininkas.
Moterys kariuomenėje taip pat susiduria su kitomis problemomis, nors šios problemos nėra specifiškos tik šauktiniams. Valstybėse, kuriose didesnė dalis moterų tarnauja kariuomenėje, susiduriama su seksualinio smurto problema. Pavyzdžiui, yra manoma, jog apie 6,2% JAV kariuomenėje tarnaujančių moterų yra susidūrusios su seksualiniu smurtu per paskutinius tarnybos metus. Lyg to nepakaktų, 2015 m. JAV gynybos departamento atlikta apklausa parodė, jog 52% asmenų pranešę apie seksualinį smurtą kariuomenėje vėliau susilaukė neigiamų pasekmių.
Leistų padidinti rezervą
Pasak atsargos pulkininko, pagrindinis su saugumu susijęs argumentas už moterų įtraukimą į šaukiamųjų sąrašus – tai leis gerokai padidinti karių rezervą.
„Šauktinių dalis beveik padvigubėtų. 18-21 m. amžiaus tinkamų tarnybai moterų yra beveik tiek pat kiek vyrų. Tie, kurie baigia šauktinio tarnybą, yra organizuojami į rezervą. O rezervo organizavimas ir yra pagrindinė šauktinių funkcija. Šiandieninių grėsmių kontekste mūsų prioritetas turėtų būti kuo greitesnis rezervo didinimas“, – pabrėžė V. Malinionis.
Tačiau, pasak pulkininko, dar nėra aišku, ar Lietuvos kariuomenė būtų pajėgi taip stipriai padidinti šauktinių srautus.
„Kuomet didiname šauktinių apimtis, kyla klausimas ar kariuomenė yra tam pasiruošusi. Ar yra kareivinės, ar yra mokymo laukai, pakankamai instruktorių. Visa tai turėtų būti įvertinta. Nežinau, kokiu keliu bus nukeliauta, jeigu tikslas bus turėti mišrią kariuomenę. Galbūt žinant, kad neįmanoma iš karto tokio kiekio apimti, pirmiau reikėtų koncentruotis ties vyrais“, – patarė atsargos pulkininkas.
Eksperto teigimu, kariuomenės infrastruktūros trūkumą rodo keli ženklai. Vienas iš jų – kariuomenė neturi galimybių priimti vokiečių brigados šeimų.
„Mes ir Vokiečių brigadai infrastruktūros neturime. Žinant vokiečių brigados klausimą, darau prielaidą, kad infrastruktūros tikrai trūksta. Dabar Krašto apsaugos ministerija kalba, kad reiktų šauktinių tarnavimo laiką sumažinti. Tai dar padidins šauktinių srautus. Jeigu turime du su pusę tūkstančio šauktinių per metus, tai sumažinus šaukimo laiką iki pusės metų, bus penki tūkstančiai“, – sakė karo ekspertas.
Pokyčiai įneš chaoso
V. Malinionis įvertino ir kitus Krašto apsaugos ministerijos planus. Pasak jo, pagal dabartinius planus bus sukuriama daug skirtingų kategorijų, kas įneš painumo.
„KAM planuose yra įvairios šauktinių kategorijos, kas dar labiau komplikuoja reikalus. Kai kurių šauktiniai bus šaukiami pusei metų, kiti 11 mėnesių, treti dar kitokiam laiko tarpui. Mano požiūriu, siūlomas projektas yra per daug komplikuotas. Praeis nemažai laiko, kol tai bus sustyguota ir papildomas moterų įtraukimas gali įnešti dar chaoso. Manau, kad šauktinių kariuomenėje turi būti išlaikomas paprastumo principas, nedaroma daug skirtingų kategorijų“, – teigė atsargos pulkininkas.
Pasak jo, vienas iš dabar galimų įgyvendinti pokyčių – moterų šaukimas pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą. Tokį pasiūlymą buvo pateikęs G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
„Tai galėtų būti vienas iš logiškų, realiai įgyvendinamų sprendimų, nereikalaujantis milžiniško infrastruktūros plėtimo“, – pridūrė atsargos pulkininkas.
