Galutinį tašką šioje istorijoje padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kuris pritarė Marytei G. apeliacinėje instancijoje paskirtai 1,5 metų bausmei, jos vykdymą atidedant metams. Įdomu tai, kad šią bylą nagrinėjant apylinkės teisme, vairuotoja buvo visiškai išteisinta.
Avarijos aplinkybės
Marytė G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. lapkričio 16 d. apie 13.40 val. miesto teritorijoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Kia Carnival“, nesilaikė leistino greičio apribojimo. Gyvenvietėje visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
Moters vairuojamas automobilis važiavo 69 km/val. greičiu. Teismas nusprendė, kad dėl to vairuotoja stabdydama neišvengė susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu ir kryptį keitusiu dviratininku Z. S.
Vyras buvo nublokštas nuo dviračio. Jis patyrė atviro kaukolės skliauto kaulo ir kaukolės pamato kaulų lūžius. Dėl to išsiliejo kraujas į smegenis. Kilus komplikacijoms dėl galvos smegenų pabrinkimo, širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumo Z. S. tos pačios dienos vakarą, apie 19.20 val., reanimacijoje mirė.
Skirtingi sprendimai
Pirmosios instancijos teismas Marytę G. išteisino nurodęs, kad visuma aplinkybių – netinkamai užfiksuota įvykio vieta (protokolo nepasirašė įvykio vietos apžiūroje dalyvavusi tyrėja), nenustatytas tikslus įvykio mechanizmas, dviratininko veiksmai, jo sveikatos būklė (ribota klausa, užklijuotas akinių stiklas) – leidžia abejoti vairuotojos kalte. Todėl visos abejonės ir neaiškumai turi būti traktuojami jos naudai.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai. Pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas. Šis teismas nurodė, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme gautų naujų įrodymų visuma patvirtina, jog vairuotojos veikoje yra visi nusikalstamos veikos (kai sukeliama avarija, per kurią žūsta žmogus – aut. past.) požymiai.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog moteris viršijo leistiną greitį, neabejotinai lėmė jos vairuojamo automobilio susidūrimą su dviratininku. Leistino greičio viršijimas apsunkino jos galimybes laiku pastebėti į jos važiavimo trajektoriją įsukantį dviratį ir atitinkamai į tai sureaguoti, siekiant išvengti eismo įvykio.
Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marytės G. veiksmai – viršytas leistinas greitis – nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad eismo įvykio priežastis buvo tiek vairuotojos, tiek dviratininko neatsargūs veiksmai, vairuojant transporto priemones ir pažeidžiant kelių eismo taisykles (KET).
Teismas sutiko, kad dviratininkas Z. S. šiurkščiai pažeidė KET, kai keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę sudarė kliūtį automobilio judėjimui, tačiau jo padarytas pažeidimas neatleidžia automobilio vairuotojos nuo pareigos neviršyti greičio, vairuoti saugiai, kad galėtų sustabdyti automobilį, kaip to reikalauja taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Marytės G. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais – Z. S. mirtimi.
Tokiai nuomonei pritarė ir LAT teisėjai, kurie paliko vairuotojai paskirtą bausmę. Už tokį pažeidimą kaltininkams gresia įkalinimas iki 8 metų, tad lygtinė 1,5 metų bausmė neatrodo per daug griežta. Tiesa, teistumas jau tam tikrą laiką liks vairuotojos biografijoje.
Moteris išteisinimo siekė pabrėždama paties dviratininko padarytus pažeidimus. Nuteistoji teigė, kad vyras važiavo dviračiu gatve, nors šalia buvo įrengtas dviračių takas, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, dviračio priekyje nedegė baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas, jie nebuvo įrengti.
Moteris atkreipė dėmesį, kad važiuodamas važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviratininkas turėjo nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamasis dviratį. Vis dėlto, šį kartą teismas daugiau kaltės įžvelgė greitį viršijusios vairuotojos veiksmuose.