Iki šiol cezario pjūvio operacija pačios nėščiosios pageidavimu galėjo būti atliekama tik esant santykinėms indikacijoms – jeigu pacientė anksčiau buvo patyrusi reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą būdama vyresnio amžiaus, patiria padidintos rizikos socialinių ar kitų padidintos rizikos faktorių.
Nuo šiol galima pageidauti šios operacijos visoms moterims ir nesant jokioms santykinėms indikacijoms.
Anksčiau nustatyti medicinines indikacijas ir priimti sprendimą, kad pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją, turėdavo daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas, medicinos psichologas bei kiti specialistai. Nuo šiol daugiadalykė specialistų komanda santykinių indikacijų nevertins, o priims sprendimą įvertinusi, ar nėra medicininių indikacijų, taip pat atsižvelgdama į bendrą pacientės sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius.
Pacientei ar naujagimiui dėl po cezario pjūvio operacijos atlikimo kilusių komplikacijų diagnostikos ir gydymo paslaugos bus apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Kaip ir iki šiol, pačią cezario pjūvio operaciją, kai ji atliekama ne dėl medicininių priežasčių, pacientė turės apmokėti savo lėšomis.
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė teigia, kad pagrindinis pokytis yra tas, kad daugiadalykė specialistų komanda santykinių indikacijų nebevertins. Ji teigia, kad tai neatitinka dabartinės perinatalinės pagalbos teikimo tvarkos.
„Pagal dabartinę tvarką, moterys pagal tam tikrą ligą turi būti konsultuojamos perinatologijos centruose arba antrinio B lygio ligoninėse ir jeigu yra nutariama, kad reikalinga atlikti cezario pjūvio operaciją, bet nėra kitos patologijos, tai ta operacija gali būti atliekama ir žemesnio lygio stacionare. <...> Bet jeigu yra kažkokia didesnė patologija, tai moteris turėtų gimdyti antrinio B arba tretinio lygio gydymo įstaigose.
O pagal šią naują tvarką bet kurioje ligoninėje moteris gali kreiptis dėl operacijos, jai surandamas specialistas ir nebereikia to bendro aptarimo, aišku, gydytojas turi pakonsultuoti, bet bendro aptarimo, psichologės paslaugų nebereikės“, – aiškina D. Ramašauskaitė.
Ji priduria, kad kitų šalių patirtis rodo, jog norint sumažinti cezario pjūvio operacijų skaičių moters pageidavimu, svarbu pačias moteris konsultuoti, joms teikti, jeigu reikia, psichologo paslaugas bei tam skirti daug laiko.
Morgana Danielė: patobulinta tvarka atrodo humaniškiau
Seimo narė, aktyviai pasisakanti už moters gimdymo būdo pasirinkimą, Morgana Danielė socialiniuose tinkluose neslepia džiaugsmo dėl pasikeitusios tvarkos.
„Džiaugiuosi, kad moters teisė dalyvauti jos pačios kūno ir sveikatos sprendimuose vis labiau pripažįstama ir Lietuvoje! <...>
Ko trūksta? Adekvačios kainos nustatymo, kai būtų apmokamas skirtumas tarp įprasto gimdymo ir cezario pjūvio operacijos, pagal bendrą Lietuvoje galiojančią tvarką primokant už brangesnės procedūros skirtumą. Deja, šiandien latentinis noras vis tiek kaip nors nubausti moterį už jos pasirinkimą išlieka, ir tai daroma kertant per šeimos kišenę“, – rašoma įraše.
Naujienų portalui tv3.lt M. Danielė komentuoja, kad šie pokyčiai – esminiai, nes pagal ankstesnę tvarką dėl kilusių sunkių komplikacijų po operacijos kai kurioms moterims iš savo kišenės tektų sumokėti dešimtis tūkstančių eurų, o dabar tai bus apmokama PSDF biudžeto lėšomis.
„Tai prieštaravo visai teisinei sistemai, nes mes neturime jokių kitų medicininių paslaugų, kurių metu kilus komplikacijoms nustoja galioti sveikatos draudimas ir staiga žmogus turi medicinines paslaugas pilnai dengti savo lėšomis“, – priduria Seimo narė.
Lietuvos akušerių ginekologų valdyba (LAGV) šią pakeistą tvarką komentuoti atsisako.
„Nes vieni atostogauja, kiti išvykę, todėl organizacija nėra išdiskutavusi savo kaip draugijos pozicijos“, – teigia LAGV sekretoriato darbuotoja.
Vilniaus gimdymo namų direktorius: moterys neturėtų piktnaudžiauti šia teise
Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad naujoje tvarkoje daug pokyčių nėra.
„Atsisakyta tik santykinių indikacijų, dabar nebūtina, kad nėščioji būtų vyresnio amžiaus, turėtų reprodrukcinių sutrikimų ar kitų padidintų rizikos veiksnių, o tai iš principo yra bet kokie rizikos veiksniai, bet tai buvo santykinė indikacija, tai to formalumo nebebus. Bet moters sprendimo priėmimui pageidauti cezario pjūvio operacijos įtakos neturi“, – teigia B. Žaliūnas.
Vilniaus gimdymo namų direktorius teigia, kad daugiau įstaigų, teikiančių šią procedūrą, nežino.
„Moterys pas mus atvažiuoja ir iš kitų miestų, ir iš Žemaitijos“, – teigia B. Žaliūnas.
M. Danielė tvirtina, kad ši paslauga neteikiama daugelyje klinikų dėl svarios priežasties.
„Prieš metus pasirašyta tvarka, joje buvo diskutuotinų dalykų, kurie sukėlė tiek gydytojų pasipiktinimų, todėl buvo iš karto pasakyta, kad klinikos negali pagal tokią tvarką nesupranta, kaip turėtų teikti šią paslaugą“, – aiškina M. Danielė.
Jis pažymi, kad moterų, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija jų pageidavimu, atlikta 16-ai moterų. Beje, tokios operacijos kaina – 2000 eurų.
„Žinutė yra tokia, kad akušeriniu požiūriu geriausia gimdyti natūraliais gimdymo takais, cezario pjūvio operacija turi būti atliekama, jeigu yra medicininės indikacijos – tai yra tuo atveju, jei neišoperavus tos moters grės pavojus vaisiui arba gyvybei, tai čia yra akušerija“, – sako B. Žaliūnas.
Jis priduria, kad kitas dalykas yra žmogaus teisės, moterų teisės į gimdymo būdo pasirinkimą, tai ir buvo priimtas Lietuvoje toks politinis sprendimas, tai yra, šis sprendimas nėra inicijuotas specialistų,
„Tik tiek, jei moteriai nereikėjo tos operacijos, galėjo pagimdyti natūraliai, tai pasirinkus cezario pjūvio operaciją infekcijos rizika didesnė. <..>
Šia teise moterys neturėtų piktnaudžiauti ir turėtų pasinaudoti tik tos, kurios iš tikrųjų nemato kitokio būdo dėl kažkokių dalykų, na, pavyzdžiui jei turi kažkokių išgyvenimų ar įsitikinimų, moteris turėtų atsakingai naudotis šia teise, tačiau tai – ne akušerija, tai – moters teisių užtikrinimo tvarka“, – akcentuoja B. Žaliūnas.
D. Ramašauskaitė teigia, kad sunkios komplikacijos po šios operacijos – retos.
„Daugiau reikėtų galvoti apie naujagimį, nes naujagimiui gali kilti daugiau pavojų, tokių, kaip kvėpavimo sutrikimai, o moterims gali kilti daugiau problemų, susijusių su žindymu.
Be to po cezario pjūvio operacijos didesnė tikimybė, kad gimdos rande įsitvirtins placenta, dėl to didėja kraujavimo rizika. Tiesa, tos komplikacijos yra labai retos, todėl galbūt ir nėra jos tinkamai įvertinamos“, – sako D. Ramašauskaitė.
Ligoninės neprivalo teikti šios paslaugos
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis tvirtina, kad cezario pjūvio operacijas (CPO) nėščiosios pageidavimu gali atlikti antrinio A ir B lygio bei tretinio lygio gydymo įstaigos, tačiau jos neprivalo to daryti. Tai reiškia, kad tokią operaciją nėščiosios pageidavimu atlieka ne visos klinikos. Pavyzdžiui, Kauno klinikų Komunikacijos skyrius patvirtino, kad tokios paslaugos neteikia, Vilniaus Santaros klinikos taip pat.
„Šiuo metu Kauno klinikose cezario pjūvio operacijos atliekamos tik esant medicininėms indikacijoms. Įsakyme numatyta, kad ligoninės nėra įpareigotos ir turi galimybę pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operacijas gimdyvių prašymu, ar ne.
Mūsų nuomone, įsakymas turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į gydytojų akušerių teikiamas rekomendacijas, tad šio nutarimo kol kas nevykdome ir toliau tęsime diskusijas su Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo prof. Mindaugas Kliučinskas.
Ministerijos atstovas nurodo, kad CPO dalis nuo gydymo įstaigos priimtų gimdymų yra vienas iš gydymo įstaigų veiklos vertinimo kokybės rodiklių, todėl CPO nėščiosios pageidavimu paslaugos taip pat įvedami kokybės rodikliai, parodysiantys kokią dalį sudaro:
- CPO nėščiųjų pageidavimu nuo visų gydymo įstaigos atliktų cezario pjūvio operacijų ir priimtų gimdymų;
- CPO nėščiųjų pageidavimu nuo visų gydymo įstaigos atliktų cezario pjūvio operacijų;
- CPO nėščiosios pageidavimu, po kurių kilo komplikacijų, nuo visų gydymo įstaigos atliktų CPO nėščiosios pageidavimu (per kalendorinius metus).
Higienos instituto duomenimis, 2021 ir 2022 metais cezario pjūvio operacijų atlikta beveik po 5 tūkst. (2021 m. – 4919, 2022 m. – 4973). 2023 m. statistinių duomenų dar nėra. Tai sudaro maždaug 23 procentus visų gimdymų.
