100 proc pritariu. Kokios gali būti žinios, jei paprašius pakartoti praeitos pamokos temą, paklausia kokį puslapį atsiversti.
Pateikus užduotis atsakymo ieško internete, nes taip greičiau. Vadovėlyje tingi skaityti ir ieškoti.
Pamokoje laukia tik siurprizų ir ,,fejerverkų".

100% tiesa!!! Jeigu dar stengiesi per pamokas jiems kazka idiegti, kazko reikalauji- mokytoja labai bloga.Zinau daug mokytoju, kurios netekusios kantrybes, pacios “ skrolina” telefonus pamokose. Tada klaseje sventa ramybe ir sveikata issaugota.Zinau tokiu, kurios , po ilgu darbo mokykloje metu, isejo i pensija ligoniais, sirdis, parkinsonas, panikos priepuoliai ir tt ir ttVisa mokymo sistema zlugusi, mokytojas nustumtas i kampa, jo niekas negirdi, nei valdzia , nei tevai, nei mokinys….
Baisu uz musu vaiku ir anuku ateiti.

laiško autorės ir straipsnio autorės stilistika, akcentai byloja apie vis dėlto tendencingą gręžiojimąsi atgalios. Pripažinimo, kad laikai sparčiai kinta, straipsnyje vis dėlto trūksta. Todėl, nors ir yra tiesos, bet pokyčio ji - čia pateikiama kritika - gaila, bet nekuria. Galima tokioj kritikoj ilgam užstrigti.

Dar šalia visų motyvuotų mokinių, kurių jau yra mažuma, mokosi ir hiperaktyvūs, su spec.poreikiais, visiškai neišauklėti ir nemokantys bendrauti mokiniai, (Anksčiau tokie mokiniai mokydavosi spec.mokyklose).Jie gali daryti ,ką nori. Taip ir sako:,, nenoriu, nedarysiu, o ką tu man padarysi?"Pusę pamokos tenka raminti, moralizuori, prašyti gražiuoju - bloguoju, kad nusiramintų ir mokytųsi. Dar tenka kviesti socialinę pedagogę ar psichologę į pagalbą.
O kai tik jos išeina, vėl tas pats. Gaištamas laikas. Tuo metu motyvuoti vaikai negali normaliai mokytis . Dažnai jie kenčia nuo tokių klasiokų keliamo triukšmo. Mokytojos bejėgės, nes negalima net balso pakelti. Mokytojai jau turi dirbti 3-4 frontais , tada nors persiplėšk.

O mokytojų valdiškas požiūris į savo darbą niekam nekliūva?

Pritariu NOLEI aš seniai stebėjausi tais "langiukais"į kuriuos įrašomi tik ...

Nuo savęs grynai asmeniškai pasakysiu, kad atmestinai į mokymąsi niekada nežiūriu ir nėra smagu girdėti, kad tokia nuomonė yra apie moksleivius. Galiu paminėti, kad švietime tikrai yra daug minusų. Kiekvienas mokinys yra individualus, o mus kaip mėsą sumeta į vieną mėsmalę. Aišku, kad neįmanoma prie visų prisitaikyti ir yra daug niaunsų. Bet esu už tai, kad reiktų profiliuoti vaikus. Kad jei vienam sekasi tas, tai jis ir mokosi to. Pvz. : Muzikos mokausi veltui, nes tiesiog neturiu talento jai, kiekvieną dieną klausausi muzikos, bet ar man yra skirtumas, kad ten homofoninė ar koks diapazonas. Nors muzikos mokausi kartą į savaitę, bet paskaičiuokit, kiek valandų susidaro per metus, 10 metų? Per tas valandas būčiau papildomai pasimokiusi kad ir tos matematikos, kurios dauguma nekenčia, turbūt dėl to, kad vaikas girdi, kokia ji sunki, ir pradeda savimi nepasitikėti, o galiausiai net nebando suprasti jos. Muzikos mokytoja pasakytų, kad būtų gėda neatskirti Bethoveno ar ko, bet ar mano gyvenimas pasikeis, jei žinosiu, kas tas Bethovenas? Kam tos nusistovėjusios normos, kad žinoti tą ar tą dalyką yra būtina?

200 procentų tiesa. Tik nepaminėtos mamytės, kurios šokdina mokytojus.

Viskas tiesa. Baisu, kai būtent tėvai labiausiai nori, jog vaikai neturėtų jokių atsakomybių, neturėtų jokio supratimo, kad už rezultatus yra atsakingi didele dalimi patys. Ir kategoriškai parašysiu, bet kitaip neišeina... Visos daug besireiškiančios soc. tinkluose "kūrybiško" vaikų vaikų auklėjimo apologetės, nekomentuokit. Asmeniškai labai gerai pažįstu pora nuolat "kompetetingai" reiškiančių nuomonę apie inovatyvų vaikų auklėjimą ir ugdymą mamų. Nuolat reikalaujančių visokeriopo ir jų ypatingiems vaikams pritaikyto dėmesio, kritikuojančių visas ugdymo sistemas, kurios nori bent minimalios atsakomybės iš pačių vaikų ir jų tėvų. Deja, jos turi daugybę laiko postams ir straipsniams apie šiuolaikišką ugdymą, daugybę laiko reikalavimams, kad jų ypatingiems vaikams būtų skiriamas ypatingas, jų pačių įsivaizduojamas dėmesys ir kuriamos ugdymo sistemos, kur visi turi jų atžalas "sudominti", "pritraukti". Tą dėmesį turi skirti visuomenė, bendramoksliai ir jų tėvai, mokytojai, visi, išskyrus jas. Jos labai užimtos kilnesne misija -mokyti kitus, kaip turi būti auginama ir auklėjama jaunoji karta, tai ypatingiems savo vaikams laiko nelieka. Šie trumpo tokių mamų dėmesio sulaukia kartą per kelis mėnesius, ir toks įvykis būna aprašomas kaip valstybinė šventė. Apie tokių mamų egoizmą, ir, galų gale, nesąžiningą naudojimąsi atsakingų tėvų mokamas mokesčiais galima samprotauti be galo... Deja, jos kalba garsiai ir daug. Jų balsas daro įtaką. Ne tų tėvų, kurie augina vaikus atsakingai ir supranta, kad visų pirma, tai jų atsakomybė, jų meilė, jų vaikai. Šie neturi laiko tuščiomis piarinėms skambioms kalboms. O gaila... Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl turim, ką turim. Juk lengviau patiems sau meluoti, kad vaikai užaugs patys, jų auklėti nereikia , užtenka tiesiog tenkinti visus norus. Sunkiau iš tiesų suprasti vaikus, suprasti darymo ar nedarymo pasekmes, galvoti, kokį startą duosite jų ateičiai, kokia ji bebūtų, diegti bent kažkokias vertybes. Juk jei paties vertybės vien piaras, ką diegti?

Į dešimtuką!Taip,deja,iš tikrųjų yra.Ir mes,mokytojai dažniausiai bejėgiai kažką pakeisti....