Vilniaus universiteto mokslininkai penktadienį Vyriausybėje pristatė prieš dvi savaites suformuotos matematikų ir informatikų darbo grupės rezultatą. Mokslininkai viruso plėtrą sugeba prognozuoti trumpuoju ir ilguoju periodu. Kaip sakė Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Račkauskas, trumpalaikės prognozės iki šiol buvo gana tikslios.
„Šios dienos prognozės rytdienai – šiandien mes turėjome tikslų skaičių 696, tai rytoj prognozė rodo, kad bus 762 užsikrėtusieji. Kol kas mums „šaudyti“ sekasi labai neblogai, nes paklaida būna 2–3 žmonių, tai, sakyčiau, kad šitas paprastas modelis yra jau gana nusistovėjęs“, – žurnalistams penktadienį Vyriausybėje kalbėjo A. Račkauskas.
Tūkstančiai užsikrėtusiųjų
Tuo metu darbas su ilgalaikėmis prognozėmis buvo gana sudėtingas, sakė Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Leipus, nes virusas visiškai naujas.
„Virusas, kuris dabar yra nagrinėjamas ir modeliuojamas jo plitimas, yra naujas. Dėl to teko aiškintis visiškai nežinomus dalykus, pasinaudojant tais modeliais, kurie yra tinkami epidemijoms modeliuoti. Teko tuos modelius patobulinti, patikslinti ir pritaikyti šio viruso plitimui“, – kalbėjo R. Leipus.
Prognozuojant pagal vadinamąjį realųjį scenarijų, anot R. Leipaus, epidemijos suvaldymo galima tikėtis balandžio viduryje.
„Tai balandžio pradžia. Konkrečiai su šitais parametrais galima išskaičiuoti, kad tai dienos tarp balandžio 9 ir 12, kuomet turėtume sulaukti epidemijos suvaldymo“, – prognozavo R. Leipus.
Pagal realųjį scenarijų, iki metų pabaigos susirgs apie 4,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, numato mokslininkai. Pesimistiniu scenarijumi sergančiųjų skaičius būtų beveik 6 tūkst.
„Aišku, tos prognozės, kurios bus padarytos kitą savaitę, bus tikslesnės“, – pridūrė R. Leipus.
Pikas – netrukus
Anot A. Račkausko, pagal realistinį scenarijų Lietuvoje nuo koronaviruso mirtų 208 žmonės, pagal pesimistinį – 247.
„Piko, apie kurį dažnai kalbama, apibrėžimai yra keli. Pirmas, kada epidemija pradeda būti suvaldyta, ir antras – didžiausias apkrovimas ligoninėse. Šitos dvi datos nesutampa. Kai kurie mokslininkai ne tik Lietuvoje, bet ir kitur teigia, kad [virusas] jau suvaldytas, vyksta sergančiųjų sumažėjimas.
Mūsų prognozėmis, tai turėtų būti kažkur kitos savaitės pabaigoje. Antrasis skaičius būtų apie gegužės pradžią, kada sergančiųjų skaičius bus didžiausias“, – sakė profesorius.
R. Leipus patikslino, kad šiuo atveju kalbama apie balandžio 10 ir 29 dienas.
Svarstys švelninti karantiną
Ministras spaudos konferencijoje sutiko, kad karantinas gali ilgainiui kelti tam tikrų psichologinių problemų, tad būtų galima svarstyti apie tam tikrų karantino sąlygų sušvelninimą.
„Tačiau tai turi būti susiję su labai objektyviais infekcijos suvaldymo kriterijais, situacija turi neblogėti, šalys turi būti tai nusistačiusios. Mes tą taip pat vertiname ir galvojame, kokiomis aplinkybėmis galėtume šiek tiek atlaisvinti izoliacijos ir karantino sąlygas, kad žmonės nesusidurtų su kažkokiomis sudėtingomis psichologinėmis pasekmėmis.
Kaip jau minėjau, tai, kad iš 100 atvejų nustatomas mažesnis užsikrėtusiųjų skaičius, yra geras ženklas, tai reiškia, kad situacija kol kas nesieskaluoja“, – kalbėjo A. Veryga.
Plitimo kreivė plokštėja
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį teigė, kad vertinant susirgimų koronavirusu dinamiką nustatomų atvejų skaičius yra mažėjantis, o praėjusią parą iš šimto atliktų tyrimų buvo nustatyta 1,6 teigiamo atvejo.
Pasak ministro, šiuo metu ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, kai kurie jų – reanimacijoje.
Kiek anksčiau ministras yra sakęs, kad yra ženklų, jog viruso plitimo kreivė plokštėja, o tai galėtų reikšti, kad valdžios pritaikytos priemonės veikia. Ministras taip pat yra teigęs, kad, remiantis Vilniaus universiteto mokslininkų analizėmis, užsikrėtimo koronavirusu pikas šalyje turėtų būti pasiektas gegužės pradžioje.
Siekiant sulėtinti viruso plitimą, Lietuvoje nuo kovo 16 dienos įvestas karantinas. Jo metu uždarytos šalies sienos, neveikia darželiai, mokyklos, universitetai, daugelis parduotuvių, draudžiami žmonių susibūrimai.
