Tikėtina, kad šis skaičius gali būti ir mažesnis, kadangi iki šiol šalyje pavyko suvaldyti epidemijos plitimą, kovai su koronavirusu skiriami nauji resursai, o naujieji ligos atvejai nustatomi greitai. Tam įtakos turi ir išaugusi Lietuvos gyventojų atsakomybė ir pakitę įpročiai.
Dėl sušvelninto karantino išaugusį naujų užsikrėtimų skaičių būtų galima suvaldyti neperkraunant esamos sveikatos apsaugos sistemos, taip pat nepablogėtų išgyvenamumo rodikliai. Mokslininkų teigimu, šiandien ekonominė ir socialinė nauda, kurią teikia švelnesnės karantino sąlygos, yra reikšmingesnė už galimai išaugsiantį infekcijų skaičių. Vis dėlto, labai svarbu, kad gyventojai, verslas ir kiti drausmingai laikytųsi saugumo rekomendacijų.
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės nariai atlieka COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia universiteto interneto tinklapyje.
Jei karantino, įvesto nuo kovo 16 dienos, sąlygos būtų nepasikeitusios, prognozuojama, kad:
- pirmasis epidemijos pikas (daugiausiai susirgusių per dieną) būtų praėjęs 2020 m. balandžio pradžioje;
- antrasis epidemijos pikas (vienu metu daugiausiai sergančiųjų) būtų praėjęs 2020 m. balandžio 10–15 dienomis;
- trečiasis epidemijos pikas (daugiausiai mirusių per dieną) būtų tikėtinas balandžio mėnesio antroje pusėje;
- epidemijos pabaiga būtų tikėtina 2020 m. gegužės viduryje-pabaigoje;
- antro piko metu užregistruotų ir vis dar sergančių skaičius būtų 900–1300;
- bendras užregistruotų užsikrėtusių skaičius per visą protrūkį būtų iki 1700;
- bendras mirusiųjų skaičius per visą protrūkį būtų iki 50.
Balandžio 16 diena pasikeitus karantino sąlygoms mokslininkai įvertino, kiek asmenų gali užsikrėsti per dieną.
Vertinti du scenarijai (žr. paveikslėlyje): 1-asis – jei griežtesnis karantinas būtų tęsiamas (mėlyna kreivės linija), ir 2-asis – galimas užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas dėl karantino sušvelninimo (raudona kreivės linija), įvertinant tikėtiną bent kelių naujų infekcijos židinių (klasterių) susidarymą Lietuvoje.
Pastebėtina, kad:
- nevertintas užsikrėtusiųjų, bet nejaučiančių ligos simptomų, skaičius;
- laikoma, kad tarptautinis judėjimas yra apribotas, leidžiant tik prekybinį transportą;
- laikoma, kad COVID-19 inkubacinis periodas – 5 dienos (t.y. naujų infekcijos židinių (klasterių) poveikis pasireikš tik po savaitės);
- laikoma, kad karantino efektyvumas sumažės 10–20 proc.
Šie vertinimai kol kas yra tik teorinės prielaidos, nes tolimesnė epidemijos eiga priklausys nuo to, kiek, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, išties sumažės karantino efektyvumas. Tikslesnes išvadas mokslininkai pateiks po savaitės, kai paaiškės nauji pasikeitusių sąlygų ir gyventojų mobilumo tyrimo rezultatai.
