...ji galėjo ir kitą temą parinkt -- ką gero nuveikti gyvenime dėl kitų žmonių ,o negąsdint jaunus žmones mirtimi / kaip gali tokia pedagogė dirbti ..

Manom, jog tiek mokiniams ,tiek tėvams ši mokytoja ,,padovanojo,, šoką/ vietoj to-- kaip išvengt rizikos ir nelaimių,suteikt psichologinę pagalbą -- puola į kraštutinumus. Gal reiktų susirūpint šios mokytojos psichiką..?

Dabar i mokykla eina vaikai ne mokytys . Tiksliau vaikus mokina kaip seksu užsiimt mergaite su mergaite ,berniuku su. berniuku . Kalba apie mirti ....stengiasi kad naujoj kartoj butu kuo daugiau iškripeliu , savyžudžiu . Matot per daug žmoniu žemeja . Išnyks visa žmoniu gimine nuo žemes . Gal ir gerai ,nes žemeje baisiausias parazitas ŽMOGUS . Karai , iškripeliai . prievartavimai net mažamečiu ..... Tarp gyvunu to ner ,tik tarp žmoniu . Žveris žudo tik budami alkani ,ar gindami savo teritorija ,vaikus .Dar pagarbos mokituojai reikalauja . Už ka , už psichologini terora ?

Mirtis yra tabu pasirodo. Geriau paniekinti mirtį Helovynu, negu apie ją diskutuoti... Liūdina, kad nestebėjęs pamokos psichologas aiškina mokytojai, kaip reikėjo vesti pamoką, kažkokius filmukus rodyti.

Mirtis yra neišvengiamas kiekvieno gyvo padaro egzistavimo pabaigos procesas. Virtualūs žaidimai ir meniniai filmai, ypač koviniai, sudaro įspūdį, kad mirtis yra pralaimėjimas, kovotojo nesėkmė, todėl neverta didesnio dėmesio. Šiuolaikiniai tėvai nemoko vaikų džiaugtis kiekviena diena, nes paskutinė gyvenimo diena kiekvienam gali ateiti nelaukta ir netikėta. Išmokus ir supratus gyvenimo dėsnius, žmogui geriau sekasi suprasti ligonio kančią, nesuprasto ar nepriimto į sociumą žmogaus nerimą ir baimes. Mokykla stengiasi išmokyti vaikus gyventi pagal visuomenės taisykles, ką padarysi, kad nesubrendę tėvai stengiasi tam trukdyti. Reikia pabaigti patyčių ir prievartos madas politikoje ir kasdieniniame gyvenime. Matote, kas vyksta Ukrainoje ir 3 metus niekas negali sudtabdyti šalies griovimo ir taikių žmonių žudymo. Būkim išmintingi ir jautrūs vienas kitam, kol mums tai leidžia likimas ar Dievas, kiekvienam pagal jo supratimą

O kodėl gi šiuolaikiniam moksleiviui, rūkančiam elektronines cigaretes, pavartojanciam alkoholio ar narkotikų, nepagalvojus apie mirtį, mokytoja ne be reikalo pasiūlė temą, gal turėjo tam priežasčių. Tėveliams nėra reikalo būti " priblokštiems", vyksta karai, jauni žmonės žiūri mirčiai tiesiai į akis, pats laikas pamąstyti apie gyvenimo prasmę.

Apie mirtį galima kalbėti su mokiniais laikotarpiu prieš Vėlines, supažindinant su senovės lietuvių papročiais vietoje Helovyno ir šiurpnakčio, vietoje ištepliotais veideliais lakstymo mokyklos koridoriais.

kokių 50 metų atgal - oi, tai parašyčiau... Viso storo sąsiuvinio neužtektų per tas 45 minutes, ką aš dar norėčiau padaryti paskutinę parą iki mirties. Tai mokytojai vienu metu ir plaukai iš baimės nupliktų, ir šlaunys nuo orgazmo sušlaptų.

Bet įdomiausia, kas suklasifikuoja ir kur patenka tie vaikų atsakymai. Čia ne to mokytojėlio išsigalvojimas. Vyksta užslėpti vaikų psichikos ir mastymo perorientavimo, asmenybių žlugdymo procesai.

Pas mus buvo užduotis tokia kažkada seniai, gal 5-6 klasėj. Rašinėlis kaip rašinėlis. Nieks apie savižudybę negalvojo, mamau, kad mokytoja pridūrė "pasaulio pabaigą". Jei jums taip patogiau, tai auginkit nemąstančius savo benkartėlius.