„Mūsų medikai dirba ne vienoje gydymo įstaigoje ir paprastai spėja tuo užkratu pasidalyti ir kitose gydymo įstaigose. Mūsų komanda dirba ir galvoja, kokius būtų galima pritaikyti mechanizmus, kad medikų judėjimas tarp keleto institucijų būtų mažesnis arba jo išvis nebūtų. Tai nėra lengvi sprendimai, bet jų yra ieškoma“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Aurelijus Veryga, atsakydamas į klausimą apie aukštą medikų užsikrėtimo lygį.
Anot jo, kita priežastis, kodėl koronavirusu užsikrečia sveikatos priežiūros darbuotojai, yra ta, jog gydymo įstaigos nesilaiko infekcijų kontrolės reikalavimų ir ministerijos rekomendacijų.
„Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ryškiausias pavyzdys tokios situacijos“, – sakė A. Veryga.
„Tenka apgailestauti, kad tas (gydymo įstaigų) pasirengimas buvo toks, kuris sudarė sąlygas ir patiems medikams užsikrėsti ir paskui tai ligai plisti gydymo įstaigose“, – tvirtino jis.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pastaruoju metu COVID-19 kasdien nustatomas maždaug 20 medikų ar medicinos darbuotojų ir jie sudaro didelę dalį visų užsikrėtusiųjų.
Pagal centro statistiką, balandžio 6 dieną koronavirusas diagnozuotas 111 medikų ir medicinos darbuotojų, balandžio 7 dieną infekuotų sveikatos priežiūros darbuotojų jau buvo 135, tai yra 24 daugiau, o tą dieną pranešta apie 37 naujus užsikrėtimo atvejus.
Balandžio 8 dieną NVSC informavo, kad koronavirusas nustatytas 154 medikams, tai yra 19 daugiau nei prieš parą. Tą dieną iš viso paskelbta apie 32 naujus susirgimo atvejus.
„Tikiuosi, kad tie pavyzdžiai, kurie yra įvykę Lietuvoje, yra daugiau negu pakankamas pretekstas įstaigoms dabar jau labai rimtai sureaguoti ir į mūsų siųstą informaciją, ir į pasirengimo gaires“, – per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras.
Jis vylėsi, kad ėmus griežčiau laikytis infekcijos kontrolės reikalavimų, koronaviruso plitimas tarp gydytojų mažės.
A. Veryga ketvirtadienį taip pat sakė, kad medikus planuojama pradėti tikrinti profilaktiškai.
„Bus tiriami nesimptominiai ir ne ligos židiniuose esantys medikai. Pagal tam tikrą formulę, bus išdalijamas kas savaitę tam tikras mėginių kiekis, kuris bus paimamas tiesiog medikams profilaktinių tyrimų tikslu, taip pat siekiant atlikti tam tikrą skryningą (patikrą – BNS) ir išsiaiškinti, koks yra išplitimas medikų grupėje. Taip pat bus tiriamos įstaigos-židiniai, ten esantys ir medikai, ir pacientai“, – teigė ministras.
Anot jo, tokia galimybė atsirado išaugus laboratorijų pajėgumams ištirti daugiau ėminių.
