Apie tai diskusijų festivalyje „BŪTENT“ diskutavo TV3 grupės komercijos direktorius Aleksandras Golod, „Inspired UM“ verslo plėtros vadovas Domantas Gailius ir „Rimi“ prekybos tinklo Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė.
Kiek kainuoja rodyti krepšinį pradžioje ir apskritai, kiek kainuoja turėti žiniasklaidos kanalą?
A. Golod: Norėčiau šiandien išvengti skaičių, bet vienas žodis labai gerai gali apibūdinti. Licencijos kaina yra tikrai labai didelė ir realiai net ta reklama ir tas reklamos kiekis, kurį mes rodom, jis neatperka licencijos.
Tai čia yra dalis ir to, ką mes darome papildomai vardan Lietuvos, vardan visų žiūrovų. Licencija yra brangi, ar ne? Tai čia ir yra tas esminis dalykas. Kita vertus, komerciniai žaidėjai rodydami tokį čempionatą, koks yra dabar, tikrai įdomų ir gerą, prisideda prie komercinių rinkos žaidėjų ir padaro taip, kad visiems būtų įdomu.
Mes krepšinį žiūrime nemokamai, tačiau jis iš tikrųjų kainuoja. Lygiai taip pat žiniasklaida atrodo nemokama, bet jos kūrimas reikalauja išlaidų. Tai kiek iš tiesų kainuoja žiniasklaida ir kiek kainuoja televizija, kurią mes žiūrime?
A. Golod: Mes kalbame apie dešimtis milijonų. Vienerių metų biudžetas kiekvienos televizijos yra apie 10 milijonų, be abejo, čia aš kalbu apie komercinę televiziją. Jeigu mes kalbėtume apie valstybei priklausančią televiziją, apie LRT, tai LRT metinis biudžetas yra toks pat kaip visų kitų kartu sudėjus ir jis priklauso, beje, ne nuo poreikio, o nuo surenkamų mokesčių valstybėje.
Kalbant apie poreikį – visos televizijos pinigus susirenka iš reklamos, kad galėtų rodyti turinį: tiek save, tiek mūsų krepšinį ir visa kita. Tai kokia apskritai yra reklamos rinka Lietuvoje? Kiek joje cirkuliuoja pinigų ir kaip televizijos susirenka tuos savo milijonus?
D. Gailius: Televizijos surenka milijonus iš prekės ženklų, taip pat iš papildomų dalykų, tokių kaip, jeigu jie filmuoja kažkokius renginius, bet daugiausia visgi iš prekės ženklų. Lietuvos reklamos rinka – nėra labai konkretaus skaičiaus, o kodėl nėra konkretaus?
Nes nėra visų asociacijų, kurios rinktų duomenis apie visus išleidžiamus pinigus ir reklamą. Bendrais vertinimais tradicinėje žiniasklaidoje yra išleidžiama apie 140 mln. per metus. Tada tarptautiniai, tarkime, „Meta“ ir „Google“ apie 150 mln. – viso mes jau turime beveik 300 mln.
Tada yra reklamos kūrybos dalis apie 30 mln., tada yra viešųjų ryšių dalis apie panašiai ir dar yra skaitmeninių agentūrų visokių sukuriamų dalykėlių dar dalis.
Taip pat yra gamintojai, taip pat yra iškabų gamintojai. Vienu žodžiu, tikriausiai mes ateitume į skaičių, kas yra apie pusė milijardo eurų per metus – tokia yra Lietuvos reklamos rinka.
Prekybos tinklai bene geriausiai jaučia vartojimo pokyčius – kiekvieną dieną, kiekvieną minutę – ir mato tiesioginį reklamos poveikį. Papasakokite, koks yra tas reklamos poveikis ir kokiais pavyzdžiais galėtum iliustruoti, kaip ji veikia?
D. Čenkienė: Ar reklamos ženklai neišgyvena? Kas tai reklama? Tai yra informacijos perdavimas. Ar mums kartais atrodo, kad tikrai tai yra visiškai nuobodu? Reklama yra reikalinga visiems, nes tai yra vienas iš pirmų netgi šaltinių apie tai.
Reklama yra žodis, ar ne? Žmogus pasakė kažką, informaciją perdavė, tai vienas iš tokių seniausių būdų, bet grįžtant į tą mūsų kasdienybę, kurioje mes tos reklamos visi sakome, nematėme, nenorėjome, negirdime, greičiau bandome kažkaip ją išjungti, bet kai reklama pradeda kalbėti apie kažkokį tai produktą, visi pradeda pirkti.
Tas pats Dubajaus šokoladas, kuris čia buvo praeitų metų kažkokia žvaigždė, tai vėlgi iš kur atsirado? Tiesiog reklama, kažkas parodė, kažkam patiko, persiuntė socialiniuose tinkluose. Be reklamos tas šokolado darytojas jau būtų sėdėjęs, buvęs vienas su savo tuo šokoladu valgęs, ar ne?
Ko reikia prekės ženklams? Tai iš tikrųjų stiprios žiniasklaidos, nes tai yra kanalas. Ko reikia ženklams? Tai yra žmonių, kurie pirktų, ir kaip juos pasiekti? Per tinklus, kur žmonės renkasi. Tai bet kuriam ženklui yra reikalinga stipri žiniasklaida, stiprūs kanalai ir tada vyks pardavimas.
Kažkas sukuria produktą ir apie jį nori pasakyti, tada kreipiasi į reklamos agentūras, medijų komunikacijos agentūras, sukuria žmogui žinutę ir tą žinutę paskleidžia, sudomina galbūt žmogų, tada ratas pradeda suktis.
Nupirko vieną produktą vieną kartą, antrą kartą, trečią, ir taip auga, ar ne? Ir tada, pradeda suktis ekonomika tam tikra prasme. Auga, logistika atsiranda, gamyba auga ir panašiai. Čia ta reklama iš tikrųjų suka ekonomiką labai daug.
Gerai, bet pažiūrėkime iš tavo darbo pavyzdžių – tarkime, lentynoje stovi penkios duonos. Ar turi pavyzdžių, kai vienas gamintojas investavo daugiau į reklamą, ir iš karto pirkėjas ranką tiesia būtent prie jo prekės?
D. Čenkienė: Tai žinokite, čia beveik labai daug kur koreliuoja. Jeigu mes kalbame, prekybos tinklai daugiausia tikrai kalba apie visokias akcijas, tai jeigu paskelbi kažkokio produkto akciją, tai be abejo, nuperka gerokai daugiau.
Tikrais skaičiais aš čia nenorėčiau galbūt sakyti, kad nesuklysti, bet yra tikrai perkama gerokai daugiau, negu tas, kuris galbūt guli šalia, netgi su geresne kaina, tai ta informacijos sklaida apie produktus yra būtina.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
