„Ne, neskundė,“ – Eltai ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
G. Filipavičiaus skundą šioje byloje teismas atmetė kovo 7 dieną. Vyras, kuris dabar yra įtariamas vaiko pagrobimu Kaune, buvo apskundęs policijos nutarimą skirti jam administracinę baudą.
Tada Kauno apylinkės teismo teisėja nusprendė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas. G. Filipavičius šią teismo nutartį per 20 dienų galėjo apskųsti Kauno apygardos teismui, tačiau to nepadarė.
Ši nuobauda G. Filipavičiui buvo skirta už tai, kad jis traktoriumi rovė kelmus.
„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas,“ – Eltai tada sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.
Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val. traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą.
Kaip skelbė ELTA, tuo metu kitoje G. Filipavičiaus administracinėje byloje Kauno apylinkės teismas paskyrė jam psichiatrinę ekspertizę, šioje byloje vyras taip pat kaltinamas viešosios rimties trikdymu.
G. Filipavičiui psichiatrinė ekspertizė jau yra paskirta ir vaiko pagrobimo byloje.
Kauno apylinkės teisme balandžio 23 dieną turi būti nagrinėjama dar viena G. Filipavičiaus administracinė byla, joje jis taip pat yra apskundęs policijos nutarimą skirti jam piniginę baudą. Vyras buvo nubaustas už kaimynų įžeidinėjimą.
ELTA primena, kad Kauno apylinkės teismui G. Filipavičius yra apskundęs tris policijos nutarimus skirti jam administracines baudas už viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykiai susiję su konfliktais su kaimynais.
Vasario 28 dieną Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui nusprendė skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Psichiatrijos ekspertizės metu paprastai yra nustatoma, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus, jų esmę ir pasekmes.
Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.
„Nenorėjau grobti, netyčia“, – sakė G. Filipavičius.
Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.
„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.
ELTA primena, kad sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Mergaitę įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Sausio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad G. Filipavičius atsisakė duoti parodymus. Anot teisėsaugos, jam pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismas spręs, ar G. Filipavičių toliau laikyti suimtą, prokurorai prašo suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams.
