Prigimties ieškojimas tai – stipraus charakterio požymis, dauguma gyvena vadovaudamiesi patarle „Šuo ir kariamas pripranta”. Pirmiausiai jie būna patogūs vaikai, vėliau patogus darbe, bet patogumas kitiems yra didelis peilis sau. Aš taip ilgai bandžiau prisitaikyti, bandyti būti tuo, kuo nesu. Kai po didelių ieškojimų, pagaliau man pavyko atrasti veiklą ir savo vietą, kurioje būtent aš jaučiuosi gerai – supratau, kaip tai yra ypatingai svarbu. Dalinuosi šia patirtimi ir pamąstymais su jumis, kurie save laiko stipresniais.
Kai aš buvau mažas, man dažnai sakydavo: „ar tu gali apsiraminti?”, dažnu atveju galėdavau manyti, kad mano antras vardas yra Negalima. Dažnai girdėjau, kad esu kažkoks kitoks. Ir tikrai, dažnai jaučiausi kažkoks ne toks. Jausdavausi per greitas, kad per daug manyje ugnies. Bet net ir dabar aš nesugebu ramiai nusėdėti, man taip pat ne visada sekasi prisitaikyti prie man nesuprantamų, primestų taisyklių. Galiausiai, tik subrendęs vieną dieną aš supratau tai, tikiuosi, kad visi suprantate. Kad reikia ieškoti savęs ir pagaliau atrasti savo vietą.
Supratau, kad dažnai tie, kurie nebūtinai buvo paklusnūs mokykloje, vėliau atrado save kūryboje ar versle, kur greita reakcija, aktyvumas, naujo ieškojimas griaunant senas dogmas ir technologijas, vertinamas labiausiai. Supratau, kad tame yra ir mano laimė. Nes būtent būti laimingu ir yra didžiausias gyvenimo pasirinkimas. O laimės mūsų skirtingos, todėl kiekvienam ji sava. Kai kiti sako, kad eini ne tuo keliu, tikėtina, kad tas kelias skirtas ne jiems. Bet tai nereiškia, kad neskirtas tau, o patarimus žmonės dalina iš savo požiūrio į gyvenimą. Aišku, būna ir išimčių.
Aš taip ilgai bandžiau prisitaikyti, bandyti būti tuo, kuo nesu, ir net neįsivaizdavau, kas aš esu.
Kiekvienam žmogui, gyvūnui ar augalui yra būtent jam skirta vieta. Nėra nei vieno blogo augalo ar gyvūno. Gali būti tik jam netinkama dirva ar aplinka. Vieniems augalams reikia daug saulės, kitiems – pavėsio. Vieniems reikia daug vandens, o kitiems jo beveik visai nereikia. Juk ir zebrai neišgyventų ten, kur stipriai šalta, bet ar jie dėl to kalti? Kiekvienas sutvėrimas yra savotiškai gražus ir absoliučiai tobulas tuomet, kai gyvena jam tinkamoje aplinkoje. Nes tai, kas tinka vienam – kitam gali visiškai netikti. Taip pat ir su žmogumi, kiekvienas iš mūsų jaučiamės puikiai, kai gyvename mums tinkamoje aplinkoje.
Nenustokite bandyti ir galiausiai jūs vis tiek kažkur pritapsite.
Jei neišeisi iš savo dėžutės, kurioje buvai užaugintas, tuomet nesuprasi, koks pasaulis didesnis ir kur yra tavo tikroji pašaukimo tėvynė.
Dažniausiai laimi tie, kurie nebijo išbandyti savęs. Būtent jie ir atranda sau tinkamiausią aplinką. Žinoma, dažnai tas kelias nebūna lengvas, tačiau vertas kiekvieno bandymo, nes nieko negali būti geriau, nei gyvenime atrasti savo komforto zoną. Nesiderinkite, nesėdėkite vietoje, niekada nebandykite būti mažesni už tai, kas išties esate. Didžiausias pavojus tuomet likti nepastebėtam tavo tikrosios aplinkos ir niekada nepamiršk, kad kaip tu ieškai savų, taip ir tavęs kažkas ieško.
Sako gyvenimas yra duotas tik vienas, todėl gaila būtų jį pragyventi ne savo dirvoje. O žmonėms, kurie kažkur nepritampa, aš linkėčiau nestovėti vietoje ir nesustoti bandyti. Yra kas tiki zodiako ženklais. Jeigu ne pagal japonus, tai pagal kinus, bet vis vien tiki, svarbu, kad vienas iš jų kažkiek pataikė. Panašiai kaip mano vaikai vienas sako „Lis”, kitas „Nelis” ir vienas iš jų visada bus teisus. Bet tuo mes ir skiriamės nuo augalų ir gyvūnų, kad savo aplinką ir tikėtina lemtį galime pasirinkti patys. Taigi nereikėtų visko „nurašyti” likimui, o reikėtų pačiam pasistengti atrasti sau tinkamiausią aplinką.
Labiausiai pasiseka tiems, kuriuose jau vaikystėje kažkas įžvelgė tam tikrą talentą ir jau nuo mažų dienų suprato, kokia „dirva“ vaikui reikalinga. Būtent šiuos žmones mes dažniausiai ir matome sėkmingais. Ne visada jie laimingiausi, nes sėkmė ir laimė yra du visiškai skirtingi dalykai. Daugelis sėkmingų žmonių nėra laimingi, o daugelis laimingų žmonių per visą gyvenimą taip ir nepatiria sėkmės. Tema apie sėkmę ir laimę labai plati ir įdomi, ji verta atskiro straipsnio, todėl – neišsiplėsiu.
Nesistenkite pritapti ten, kur jums ne vieta. Tačiau mokėti prisitaikyti – būtina.
Taigi, visgi apie pritapimą. Aplinka nuolat keičiasi ir ten, kur buvo idealios sąlygos, po kurio laiko jos gali būti nebetinkamos. Sakoma, kad jei negali pakeisti situacijos, reikia keisti požiūrį. Taigi, jei negalime pakeisti mus supančios aplinkos, būtina mokėti prisitaikyti, nes išlieka tik tie, kurie sugeba tai padaryti. Nors sakoma, kad dinozaurai buvo stiprūs ir galingi gyvūnai, tačiau jie nesugebėjo prisitaikyti. Būtent todėl šiandien mes jų ir nematome. Svarbu sugebėti atrasti save ir sau tinkančią aplinką. Tuo ir žavus gyvenimas, kad viskas nėra taip paprasta. Net ir atradus save, reikia sugebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, naujos realijos. Ne visada yra kur pabėgti, dinozaurai taip pat neturėjo vietos pasislėpti, todėl pasikartosiu – išlieka tik tie, kurie sugeba prisitaikyti besikeičiančioje aplinkoje arba tiesiog- teks keisti aplinką.
Reikia sugebėti prisitaikyti, bet to nereikia daryti tada, kai jaučiate, kad visiškai nepritampame. Jei nepritampate viename darbo kolektyve, nereikia perdėtai eikvoti savo energijos ir stengtis pritapti. Yra begalės sričių, kur jūs dar galite išbandyti save. Kuomet pajauti savo pašaukimą ir supranti, kas tau tikrai artima, tuomet net nepakeitus aplinkos iškyla didelis pavojus tapti dirbtinu, sulaužytu žmogumi ir stipriai trumpinti savo gyvenimą. Ieškokite savęs tol, kol kažkur pritapsite ir jausitės puikiai, o jei negalite kažko savo jėgomis pakeisti – tuomet PRISITAIKYKITE.
