Kryptinga dezinformacija apie migrantus ne tik apjuodina Lietuvos įvaizdį, bet ir gali šalyje sukelti chaosą, minėjo specialistai.
Išskyrė 4 propagandos scenarijus
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė portalui tv3.lt pasakojo, kad migrantų krizė – patogus įrankis Baltarusijai ir Rusijai apjuodinti Lietuvą viešoje erdvėje.
Kaimynės iš Rytų skleidžia keturių rūšių melagienas apie Lietuvą užplūdusį migrantų srautą.
Pirmiausia Lietuvą vaizduoja kaip nedemokratinę valstybę. „Sako, kad mes tarsi esame demokratijos nešėjai, <...> bet tų teisės normų ir įsipareigojimų, kuriuos deklaruojame, patys negalime taikyti migrantams. Tokio pobūdžio žinutę yra ištransliavusi netgi Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė“, – teigė ekspertė.
Antra, dažnai pasirodo pasakojimas, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė ir tik paiso Vašingtono, Briuselio nurodymų, kaip elgtis su migrantais.
Trečia, teigiama, kad esame patys kalti dėl šalį ištikusios migrantų krizės. Neva Lietuva pelnytai užsitraukė Baltarusijos nemalonę, vykdydama griežtą politiką Lukašenkos režimo atžvilgiu.
„Lietuvai piešiamas apokaliptinis scenarijus, kad mes nesuvaldysime tų srautų, kad mūsų Vyriausybė žlugs ir kad netgi Europos Sąjunga mums nepadės. Visokios apokaliptinės žinutės skleidžiamos ir nuo Kremliaus priklausomuose, ir Baltarusijos valstybiniuose portaluose“, – minėjo A. Ūsienė.
Galų gale, skleidžiama dezinformacija, kad Lietuva – fašistinė arba nacistinė valstybė.
„Skelbiama, kad mes turėjome nacistinę praeitį ir dabar elgiamės kaip fašistai. Šią žinutę yra ištransliavęs Aliaksandras Lukašenka, pavadinęs lietuvių elgesį fašistiniu. Jį atkartoja visos Baltarusijos valstybinės televizijos, daug ekspertų, politologų, politikų. Tada tos žinutės netgi atsiranda socialiniuose tinkluose – sklinda kitur“, – nurodė pašnekovė.
Panašias melagienas platina ir Lietuvoje
Strateginės komunikacijos analitikė apgailestavo, kad panašios melagingos žinios atsikartoja ir Lietuvos socialinėje, informacinėje erdvėje.
Jos teigimu, tam tikri Lietuvos politikai arba vadinamieji „ekspertai“, kuriuos pasitelkia Baltarusijos portalai, dėl migrantų krizės kaltina Lietuvą, o ne Lukašenkos režimą.
Taip teigiančius visuomenės veikėjus analitikė vadino marginalais ir pažymėjo, kad jie minimi Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėse ataskaitose. Vadinasi, Lukašenkos ir Kremliaus propagandą atkartojantys lietuviai – abejotinos reputacijos žmonės.
„Sakoma, kad mes patys tą krizę sukėlėme, kad reikėtų ieškoti kažkokių sąlyčio taškų su režimu, galbūt atsiprašyti Lukašenkos turėtume ir pan. Tokius pseudoekspertus arba marginalius asmenis mielai cituoja Baltarusijos valstybiniai portalai“, – sakė A. Ūsienė.
Analitikės vertinimu, paskutiniu metu Baltarusijos režimas skelbia tiek dezinformacijos apie Lietuvą, kad netgi lenkia Kremlių. „Ypač po to, kai liepos pabaigoje pasirodė netikras filmukas apie susišaudymą Lietuvos pasienyje, kur Lietuva esą išvarė migrantus šūviais iš savo teritorijos“, – pridūrė ji.
Taip pat Baltarusijos valstybiniai arba režimui lojalūs portalai skleidė melagienas, kad Lietuva malšina demokratinius piliečių protestus prieš migrantų centrų įkūrimą.
Propaganda apie Lietuvą tęsiasi ne pirmus metus
A. Ūsienė pastebėjo, kad kaimyninių šalių viešinamos melagingos žinutės jau prieštarauja viena kitai.
„Vienas iš Baltarusijos politologų neseniai pasakė, kad jeigu Lietuva ir atsiprašys Lukašenkos, vis tiek tai nepadės. Jo teigimu, Lietuva vedė labai agresyvią užsienio politiką dėl Astravo atominės elektrinės, apskritai dėl Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, todėl bet koks atsiprašymas negelbės. Lietuva turi kentėti, ir jokia Europos Sąjunga mums nepadės – tokios žinutės figūruoja“, – pasakojo ekspertė.
Visas anksčiau minėtos melagingos žinios galima yra sąmoningai prieš Lietuvą vykdomas informacinis puolimas – propaganda.
„Toks konstravimas, kad Lietuvoje žlugs Vyriausybė <...> figūruoja jau ne vienerius metus tiek Rusijos propagandinėje medijoje, tiek Baltarusijos. Tiesiog kiekvieną situaciją pritaiko tam naratyvui, randa jam vietą“, – minėjo analitikė.
Dezinformacijos sraute migrantai vaizduojami kaip nukentėję asmenys, sprunkantys nuo karo. A. Ūsienė davė konkretų pavyzdį: „Galima pacituoti Mariją Zacharovą, kuri teigia, kad žmonės bėga nuo karo, kurį patys Vakarai sukėlė. Ir Vakarai dabar srebia tai, ką patys privirė.“
O pačios Lietuvos įvaizdis Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje yra trypiamas su žemėmis. „Tas įvaizdis neigiamas yra senokai suformuotas. <...> Jis nuolat palaikomas“, – sakė ji.
Paklausta, kokią grėsmę Lietuvai kelia kaimyninių šalių platinama dezinformacija, A. Ūsienė atsakė – panaši melaginga informacija randa dirvą ir pas mus.
„Kaltinimai Lietuvai, kad ji pati sukėlė krizę, kad reikėtų su Lukašenka kalbėtis – šias žinutes mes galime matyti tiek mūsų socialinėje, tiek komentaruose. Netgi kai kurie politikai pasisako, kad reikėtų kalbėtis su Lukašenka“, – apibendrino ji.
Dezinformacija aštrina baimę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius patvirtino, kad melagingos žinios apie migrantus plinta ir Lietuvoje.
Štai praeitą savaitę paskelbta netikra informacija, kad Telšiuose, Kelmėje planuojama apgyvendinti migrantus. Pačios savivaldybės šitą informaciją neigė. N. Maliukevičius šį atvejį vadino vienu ryškiausių dezinformacijos apie migrantus pavyzdžių Lietuvoje.
„Tai buvo kompleksinė ataka. Iš pradžių buvo nulaužtas Prienų savivaldybės puslapis ir ten buvo ta žinutė įterpta. Po to ji paplito jau įvairiuose socialinių tinklų informaciniuose burbuluose“, – pasakojo jis.
Informacinius karus nagrinėjantis mokslininkas pridūrė, kad pasitaikė ir kitokių melagienų apie migrantus. „Dar buvo žinučių apie bandymus neva įsilaužti į kaimo sodybas, bet galiausiai nepasitvirtino informacija. Buvo gąsdinama, kad tai migrantai“, – sakė ekspertas.
Jis akcentavo, kad melagingos žinios platinamos norint įbauginti ir sudirginti gyventojus. „Baimė ir nežinia yra labai stiprios emocijos. Jų pagrindu įvairūs gandai arba tikslinga dezinformacija lengvai sklinda. O neteisėtų migrantų baimė stiprės dabar“, – įvertino pašnekovas.
Eksperto nuomone, sukelta informaciniu triukšmą savo naudai pasitelkia ir kai kurie įtakingi politikai.
„Atėjūnų, svetimšalių baimė yra natūrali. Ji įvairiomis žinutėmis tik dar labiau sustiprinama ir įgalinama. Svarbus klausimas yra, ką bandoma daryti tokios emocijos pagrindu. Mes matome, kad kai kurie politikai tokios emocijos pagrindu bando sau rinkti politinius taškus. Kiti apskritai, galbūt vedami savo egocentriškų motyvų, norėdami būti dėmesio centre, manipuliuoja tokia informacija“, – svarstė N. Maliukevičius.
Melagienos įžiebia socialinius neramumus
Ekspertas nurodė, kokie padarinius Lietuvai gali sukelti šalies viduje plintanti dezinformacija. Dažniausiai tai gali išprovokuoti socialinius neramumus, pabrėžė N. Maliukevičius.
„Jeigu paskleidžiama melagiena apie neva migrantams paskirtas mokyklas regione, suprantama, kad žmones užvaldo nepasitenkinimas ir visa tai gali išplisti į realius socialinius neramumus“, – dėstė mintis jis.
Jis pridūrė, kad neteisinga informacija Lietuvai gali visapusiškai kenkti: „Taip apskritai yra keliama sumaištis pas mus, silpninamas mūsų visuomenės bendrabūvis. O ir pats Lukašenka tai įvardino kaip savotišką tikslą šios organizuojamos kampanijos.“
Eksperto nuomone, Lietuvos gyventojai geriau atpažintų dezinformaciją, jei valdžios atstovai aiškiau komunikuotų apie migrantų krizę.
„Žmonėms labiausiai padėtų aiškesnė mūsų valdžios ir institucijų komunikacija. Būtų labai svarbu paaiškinti, kaip šita krize naudojamasi, kaip statomi barjerai, sienos su Baltarusija, kada tai bus padaryta, kaip. Labai trūksta mūsų lyderių, politikų įsitraukimo komunikacinio į tai. O visa kita turėtų būti komunikuojama realiais darbais: efektyvia logistika, tvoros statyba ir pan.“, – įvertino N. Maliukevičius.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvai itin svarbi aiški lyderių komunikacija. „Tai tikriausiai būtų labiausiai raminantis visuomenę faktorius“, – apibendrino jis.
Lietuvą šiemet pasiekė daugiau nei 4 tūkst. migrantų
Portalas tv3.lt primena, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko 4090 migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Nuo antradienio pasieniečiai taiko naują praktiką – migrantus apgręžia ir nukreipia į oficialius pasienio punktus, kur šie gali prašyti prieglobsčio.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
