Šiltuoju metų laikotarpiu atbunda ir pavojingiausia Lietuvoje gyvenanti gyvatė – angis. Todėl gyventojai privalo neprarasti budrumo leisdami laiką gamtoje, jog išvengtų skausmingų šio gyvūno įkandimų.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje kiekvienais metais, dėl angių įkandimo žmonėms, šalies gydymo įstaigose registruojama apie 60-70 atvejų.
Tiesa, kaip teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė šiais metais šioje gydymo įstaigoje nukentėjusiųjų nuo angių kol kas nėra. Visgi, kiek kitokia situacija vyravo praėjusiais metais.
„Praėjusiais, 2024 m. vasaros metu, mūsų ligoninėje gydyti 5 vaikai su gyvatės įkandimais“, – komentavo V. Radžiūnienė.
Patarė, kaip elgtis, pastebėjus įkandimą
Pagrindinis požymis, kad jums įkando angis, V. Radžiūnienės teigimu, yra staigiai pajuntamas, į įdūrimą panašus skausmas, o sužeistoje vietoje pastebimos dvi raudonos žymelės, kurios viena nuo kitos yra apie 1 centimetro atstumu.
„Aplinkui oda gali patinti, skausmas ir patinimas gali plisti tolyn nuo įkandimo vietos, gali atsirasti silpnumas, pykinimas, vėmimas, sutrikti sąmonė“, – teigė medikė.
Pašnekovė pasakoja, jog įkandus gyvatei pagalbos pirmiausia reikėtų kreiptis į greta esančius žmones, o, jei yra galimybė, įkandimo vietą reikėtų šaldyti.
„Įkąstą galūnę reikia laikyti ramiai, jei įkandimas rankoje, plaštakoje – ją pakelti iki krūtinės lygio, parišti“, – akcentuoja V. Radžiūnienė.
Ji taip pat pažymi, jog jokiu būdu negalima pažeistos rankos ar kojos veržti žgutu bei turniketu ar stipriai aprišti elastiniu bintu.
„Tokie užveržimai sutrikdo galūnės kraujotaką, ir, staiga atleidus užveržimą, patekę nuodai labai greitai pasklinda po aplinkinius audinius ir visą organizmą. Reikėtų nusiimti nuo pažeistos rankos žiedus, apyrankes, laikrodį, nes vėliau, patinus galūnei, gali būti sudėtinga juos nuimti. Taip pat nereikia bandyti nuodų iščiulpti“, – pabrėžia V. Radžiūnienė.
Nukentėjusiajam nuo gyvatės reikėtų duoti atsigerti vandens, o esant galimybei, išgerti vaistų nuo skausmo, kadangi angies įkandimas, pasak V. Ražiūnienės, sukelia didelį skausmą.
„Stenkimės nuraminti žmogų ir kvieskime greitąją medicininę pagalbą (GMP), o jei esame netoli ligoninės – skubiai vykite į Skubios pagalbos skyrių“, – nurodė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikė.
Simptomai priklauso nuo laiko ir nuodų kiekio
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams medikė taip pat pasakojo, kad nuo angies įkandimo pasireiškiantys simptomai nukentėjusiam žmogui, priklauso nuo gyvatės turimo nuodų kiekio ir įkandimo laiko. O kai kuriais atvejais nuo šios gyvatės įkandimo simptomai gali ir beveik nepasireikšti.
„Ankstyvą pavasarį po žiemos susikaupusi angies nuodų koncentracija yra ženkliai didesnė ir jai įgėlus organizmo reakcija, tikėtina, bus stipri.
Neseniai maistą medžiojusi ir nuodus suleidusi į grobį gyvatė jai užmynusiam ar išgąsdinusiam žmogui gali „kepštelti“, bet visiškai nesuleisti arba suleisti labai nedidelį kiekį nuodų – „įkąsti sausai“. Tuomet įkandimo vietoje dažniausiai nebūna jokio paraudimo, patinimo, juntamas nedidelis skausmas“, – aiškino V. Radžiūnienė.
Visgi gyvatei suleidus nuodų, jie žmogaus organizmui gali sukelti tiesioginę imunologinę reakciją, kuri pasireiškia odos bėrimai, patinimais ir niežuliu.
„Nuodai per kraujotaką ir limfą keliauja toliau, ir tinimas gali plisti. Svarbu žinoti, kad audinių tinimas vyksta ne tik išorėje, bet ir vidiniuose audiniuose, todėl priklausomai nuo įkandimo vietos, jei, pavyzdžiui, gyvatė įgėlė į kaklą, galvos ar veido sritį, gali netgi sutrikti kvėpavimas“, – apie galimus pavojingus simptomus įspėja medikė.
Įgėlus angiai, galimas tiek kraujospūdžio padidėjimas, tiek ir sumažėjimas. Gali pasireikšti kiti tipiniai alergijos simptomai: atsirasti pykinimas, vėmimas. Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, nuodas, patekęs į kraujotaką, suaktyvina jas. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, gali pradėti „šokinėti“ gliukozės kiekis kraujyje“, – prideda ji.
Gijimo procesas po angies įkandimo, V. Radžiūnienės aiškinimu, irgi priklauso nuo patekusio nuodų kiekio į žmogaus organizmą ir individualių žmogaus organizmo savybių bei reakcijos į patekusį nuodą ir kokios organizmo sistemos yra paveiktos.
„Jei yra tik vietinė reakcija, tokia kaip patinimas, gijimas bus gana greitas. Įkandimo vietą gali skaudėti ar ji būti jautri gan ilgai. Jei bus pažeista krešėjimo sistema, inkstų ar kepenų funkcija –tokiu atveju, gijimas tikrai užtruks žymiai ilgiau“, – teigė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
