• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos.

REKLAMA

„Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo. Tai yra biologinis preparatas, kuris turi sužadinti imuninį atsaką. Įskiepijama vakcina iš esmės sukelia „mažą ligą“: visi biologiniai procesai turi įvykti kaip ir žmogui susirgus, tik neturi būti ligos stipriųjų poveikių.

Aišku, vakcinų stimuliuojamas poveikis yra apskaičiuojamas vidutiniškam vaikui, tačiau nė vienas iš mūsų nėra vidurkis. Tad, skaičiuojant grubiai, apie 5 procentams žmonių vakcina gali būti per silpna. Nors jiems jokių nemalonių pokyčių po skiepo nebus, ne visuomet gali susidaryti imunitetas. Todėl ir būna tokios situacijos, kai žmogus paskiepija, bet suserga“, – aiškina gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pastebėjo, kad apie 5 procentai žmonių gali būti jautresni ir labiau reaguoti į skiepą, taigi patiria nepageidaujamų povakcininių reiškinių. „Nors gali skambėti paradoksaliai, bet šiems žmonėms skiepijimas labiausiai ir reikalingas, nes jei jie stipriai reaguoja jau į susilpnintą vakcininės sudėties preparatą, labai logiška galvoti, kad susirgę natūraliai, galėtų sirgti sunkiai ir net labai sunkiai“, – atkreipė dėmesį medikas.

REKLAMA

Dažniausios šalutinės reakcijos

Kalbėdamas apie konkrečių vakcinų poveikį, V. Usonis pabrėžė, kad vakcina vakcinai nelygi: į „gyvas“ (tokias, kurių sudėtyje yra „gyvas“ mikroorganizmas, bet laboratoriniais metodais yra susilpnintas) vakcinas organizmas paprastai reaguoja labiau, o „negyvos“ paprastai yra švelnesnės.

Dažniausiai įvyksta vietinės reakcijos: paraudimas, nedidelis patinimas: „Tai – normalu, nes vakcina taip pagaminta, kad į kraują susigertų po truputį. Iš bendrų reakcijų dažniausiai pasitaiko karščiavimas. Labai svarbu perspėti tėvus, kad to neišvengiama net naudojant modernias vakcinas. Nors išskiriama, kad galbūt tik 5 procentai vaikų sukarščiuos, jei jau šitai įvyks, tai visu 100 procentų. Skiepijantys medikai apie tai būtinai turėtų įspėti tėvus, kad būtų pasiruošę, laiku sureaguotų, neduotų vaikui įsikarščiuoti iki 39–40 laipsnių temperatūros.“

REKLAMA
REKLAMA

Nors būtų galima prisiminti pavardes viešai teigusių, kad kažkur kitose šalyse vakcinos yra pirmos rūšies, o pas mus patenka antrarūšės, infektologai skuba raminti – tai net teoriškai nebūtų įmanoma.

„Esame ES narė, kur galioja bendri vakcinų gamybos standartai. Sakoma, kad vakcinų gamybos visame technologiniame procese maždaug 80 procentų laiko ir sąnaudų yra skiriama kokybės kontrolei. Yra buvę, kai visa serija gripo vakcinų buvo sunaikinta dėl kokybės standarto neatitikimo, todėl tais metais buvo didelis vakcinų trūkumas. Tad net teoriškai neįmanoma, cituojant vieną Seimo narį, kad vakcinoje būtų gyvūnų liekanos ar aborto ląstelės“, – kalbėjo V. Usonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistas priminė, kad visi, kurie patyrė kokių nors nepageidaujamų povakcininių reiškinių, turėtų apie tai informuoti arba skiepijusią įstaigą, arba pranešti ULAC tinklalapyje: „Viskas yra analizuojama remiantis tarptautiniais šalutinių poveikių aprašais, dabar turima daugiau nei 500 būklių aprašų, kuriuos parengė nepriklausomi specialistai. Normalu, kad jei kas atsitiko po skiepo, šeima patiria šoka ir pirmiausia gali kaltinti vakciną, bet tai tikrai nebūtinai yra priežastis. Jei kažkas atsitinka netikėta, kas nebuvo registruota iki klinikinių tyrimų metu, vakcinos labai greitai stabdomos. Tokių pavyzdžių yra.“

REKLAMA

Skiepyti galima tik sveiką vaiką?

Nors yra teigiančių, kad skiepyti galima tik visiškai sveiką vaiką, anot mediko, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nedidelė liga nėra kliūtis skiepijimui.

„Jei yra koks nedidelis negalavimas kaip lengvos infekcijos požymis, ne rimtesnės ligos pradžia, jokių problemų neturėtų būti. Bet gydytojai, aišku, atsižvelgia, palaukia kokią savaitę. Be abejo, jei prieš tai skiepijant buvo pasireiškusi stipri alerginė reakcija, kartoti vakcinos nebereikėtų. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo skiepytas nuo gripo, tai kitąmet to daryti nereikėtų. Bet jei kalbame apie skiepą nuo pasiutligės, jam nėra jokių kontraindikacijų, nes jei žmogus bus nepaskiepytas, numirs“, – kalbėjo V. Usonis.

REKLAMA

Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Izabelės Juškienės pastebėjimu, situacija kalbant vakcinaciją gerėja.

„Bendri skiepijimo rodikliai yra šiek tiek geresni. Šiaip dažniausiai yra dvi tėvelių grupės: vieni nori visų vakcinų, kiti – jokių. Nėra taip, kad darytų kokią nors atranką tarp skiepų“, – kalbėjo gydytoja.

Kartu ji patikino, kad gydytojai visada įspėja apie skiepus, galimus jų šalutinius poveikius. „Kadangi pacientai gana dažnai yra išsiblaškę, juo labiau skiepijimas yra stresą keliantis dalykas, šią informaciją stengiamės pateikti net per tris grandis: tą daro gydytojas dar prieš paskirdamas skiepą, tada – jį atlikdamas ir vėliau dar gauna raštiškai atmintinę. Pastebėjome, kad dėl to ir padaugėjo aiškumo, kaip elgtis pacientui, ir nerimo sumažėjo“, – sakė I. Juškienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaikams priklauso nemokamai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad svarbu naudotis galimybe ir nemokamai skiepyti vaikus nuo visų užkrečiamųjų ligų pagal vaikų skiepijimų kalendorių, nes gali grįžti arba suaktyvėti ir kitos pavojingos ligos, tokios kaip kokliušas, raudonukė ir kitos, kurios jau seniai nebekėlė problemų.

Lietuvoje nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vaikai iš viso skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėluota paskiepyti, tėvams tereikia su juo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.

REKLAMA

Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikams priklauso ir rekomenduojami skiepai nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tuberkuliozės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos. Taip pat mergaitėms priklauso skiepai nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos.

Specialistai primena, jog šie susirgimai pavojingi ne tik sveikatai, bet ir galintys nusinešti vaiko gyvybę. Dėl priklausančių skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Portalas tv3.lt jau rašė apie žiemos sezonu itin aktualią vakciną nuo meningokokinės B infekcijos, nuo kurios dar ne visi tėvai pasinaudojo galimybe paskiepyti savo vaikus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų