Priverstinį grįžusių tautiečių gabenimą į savivaldybių izoliacijai numatytas vietas skubėta įvardyti kaip asmens teisių suvaržymą, dėl to nebuvo išvengta ir smurtinių incidentų.
Kiti gi klausė, kodėl galbūt nesergantys žmonės priversti važiuoti vienu autobusu ir karantinuotis toje pačioje aplinkoje su galimai užkratą turinčiais, tik besimptomiais asmenimis.
Tačiau medikai sako tiesiai šviesiai: jei nesuprantama gražiuoju, tokia priverstinė izoliacija yra neišvengiama.
Izoliacija – vienintelis kelias
Vertindamas tokią situaciją iš epidemiologinės pusės gydytojas infektologas profesorius Vytautas Usonis pabrėžė, kad maksimali izoliacija vienintelis viruso plitimo valdymo būdas.
„Tai, kokią epidemiologinę situaciją šalyje šiandien turime, yra dėl to, kad dar kai pradėjo grįžti tautiečiai, mes to nepadarėme. Turint omenyje, kad didžiausią pavojų platinant virusą kelia sergantieji lengvomis formomis ar besimptomiai pacientai, Lietuvoje viskas labai aišku atrodo – vienintelis kelias yra žmonių saviizoliacija“, – sakė profesorius.
Tačiau, jo teigimu, jau kita pusė jau yra visuomenės reakcija į tai ir tos situacijos valdymas, kuris reikalauja kompromisų.
„Be abejo, iš epidemiologinės pusės idealus variantas būtų, kad kiekvienas žmogus iš lėktuvo būtų pasitinkamas atskira mašina, nuvežami į atskirą kambarį, dar geriau – jei dar koks namas yra ežero pakrantėje, miškų apsuptas, tai būtų labai gerai.
Vis dėlto kitas klausimas, kiek tai yra realu. Taigi prasideda kompromisų ieškojimas, reikia nepamiršti ir visuomenės gyvenimo normų ir standartų paisymo, žmogaus teisių. Taigi kur yra tas aukso vidurys, yra labai sudėtinga pasakyti“, – kalbėjo V. Usonis.
Didžiausia rizika – besimptomiai nešiotojai
Paklaustas, kokia tikimybė žmones vežant vienu autobusu infekuotiems žmonėms lengvai „pasidalinti“ virusu su sveikais žmonėmis, infektologas siūlė įvertinti kelis aspektus.
„Čia reiktų jau skaičiuoti, tą daugiau epidemiologai praktikai turėtų daryti. Tačiau didelė tikimybė, kad tokiu būdu yra vežami žmonės atskrido vienu lėktuvu, kur skrido bent kelias valandas, ką jau kalbėti apie tolimus skrydžius.
Tad jei kalbame apie to paties reiso atstovus, tai jie jau buvo kurį laiką vienoje erdvėje, autobusas, nežinau, ar prideda papildomos rizikos. Juo labiau kad galima gal ir rečiau asmenis pasodinti“, – svarstė gydytojas.
Jis priminė, kad karantinas yra savotiška prievarta, pirmą kartą įvesta dar 14 amžiuje siekiant visos visuomenės saugumo apribojant dalies žmonių galimybes.
„Be abejo, dviem savaitėms uždaryti žmones nėra gerai, bet praktika parodė, kad gražūs prašymai laikytis saviizoliacijos neveikia.
O pagal tai, ką matome dabar, užkratas yra paplitęs po visą šalį, kaip ir kitose šalyse yra daug besimptomių nešiotojų. Taip yra todėl, kad ne visuomet pavyksta išaiškinti tarp naujai diagnozuotų žmonių ligos šaltinį. Ir izoliavimas šiandien yra vienintelis kelias, ką mes galime padaryti, nes ligos plitimo šaltinio įvardyti negalime, vakcinos, vaistų irgi kol kas nėra“, – kalbėjo gydytojas.
Viruso DNR išlieka ilgam
Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas šioje situacijoje priminė laivo „Diamond Princess“ atvejį.
„Jau seniai, kai dar tik prasidėjo viruso plitimas, esu atkreipęs dėmesį į tai, kad atsitiko minėtame kruiziniame laive. Dar ir praėjus dviem savaitėms po karantino jame yra randama viruso DNR. Aišku tai nereiškia, kad virusas toliau yra užkrečiamas, bet tai parodo, kiek daug to užkrato buvo pasėta“, – atkreipė dėmesį jis.
Kalbėdamas apie priverstinio karantino idėją profesorius sutiko, kad didelio kiekio žmonių – tiek galimai sergančių, tiek ne – gabenimas vienu ypu ir perkėlimas į vieną vietą yra gana rizikingas.
„Jei nežinosime, kas yra infekuotas ir jei jis bus su tuo, kuris nėra infekuotas, kuo tai gresia, aiškiai rodo tuberkuliozės situacija Lietuvoje. Kai žmogus su vaistams atsparia tuberkulioze ir vaistams jautria ligos forma atsiduria vienoje palatoje, vienoje erdvėje, tas kuris turėjo vaistams jautrią tuberkuliozę, įgyja jiems atsparią.
Šis faktas yra akivaizdus ypač žinant, kad gali būti besimptomis ligos periodas. Arba simptomai gali būti tokie nežymūs, kad žmogus jų gali neįvertinti. O efektyviausiai virusą žmogus platina 24 val. iki pasireiškiant simptomams ir savaitę, kai jau yra simptominė stadija. Kuo ryškesni simptomai, tuo to viruso išskiriama daugiau. Tačiau jei simptomai nėra labai ryškūs, žmogus gali net nepagalvoti, kad turi virusą“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Skubiai keitė tvarką
Portalas tv3.lt primena, kad dar naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo pakeista SAM tvarka, pagal kurią visi grįžtantieji iš užsienio bus tikrinami dėl koronaviruso, o žmonės bus paleidžiami izoliuotis į namus.
Panešta, kad į Lietuvą grįžtantys žmonės, turintys tam sąlygas ir sutinkantys su keliamais reikalavimais, galės izoliuotis savo pasirinktose patalpose. Tie, kurie nesutiks pasirašyti, jog laikysis izoliavimo reikalavimų, nėra Lietuvos piliečiai ar neturės tinkamų patalų, 14 dienų izoliaciją praleis savivaldybių parengtose patalpose.
Tiek transporto neturinčius iš užsienio grįžusius žmones, kuriems leista izoliuotis jų pasirinktoje vietoje, tiek tuos, kurie bus izoliuoti savivaldybės patalpose, į izoliacijos vietas turės parvežti savivaldybės transportas.
Pabrėžiama, jog savivaldybių izoliavimo vietos turi būti įrengiamos viešbučių, poilsio, socialinės „ir kitos paskirties patalpose, kuriose galima užtikrinti kiekvienam asmeniui atskirą gyvenamąją patalpą su atskiru sanitariniu mazgu“, o nesant galimybių – vienas sanitarinis mazgas gali tekti dviem kambariams.
Nurodoma, kad žmonės kambariuose bus izoliuojami po vieną, šeimos galės apsistoti vienoje patalpoje. Patalpos turi būti aprūpintos baldais, indais, valymo ir dezinfekcijos priemonėmis, buitinių atliekų surinkimo konteineriais, patalynės bei suterštų drabužių surinkimo talpomis, jei nebus galimybės juos skalbti.
A. Verygos teigimu, priverstinio karantinavimo tvarka grįžtantiems iš užsienio buvo skubiai pakeista baiminantis neramumų.
„Vos tik tą tvarką įvedus buvo daug nepasitenkinimo, pasipiktinimo, buvo nerimą keliančių žinučių iš policijos apie asmenis, kurie nepaklūsta, atsiradom ties tokia savotiška neramumų riba. Mes privalėjom reaguoti į situaciją, kuri vystėsi labai greitai“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė A. Veryga.
Jis taip pat kritikavo savivaldybių pasirengimą izoliuoti žmones, sakydamas, kad jos iš anksto buvo įspėtos parengti tam patalpas. „Tą procesą buvo galima geriau organizuoti, nebuvo būtina sukišti žmonių į vieną kambarį daug, galima buvo šeimoms su vaikais ar nėščiosioms skirti geresnę, labiau izoliuotą vietą, nes tų viešbučių ne vienas“, – sakė ministras.
