Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį stebima daugiau erkinio encefalito atvejų, o sergamumas Laimo liga išaugo net daugiau nei pusantro karto.
Nurodoma, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 99 žmonės, taip pat užregistruoti 792 Laimo ligos atvejai. Pernai tokiu pat laikotarpiu Laimo ligos fiksuota 488 atvejai, registruotų susirgimų encefalitu pernai buvo keliolika mažiau.
Paralyžiavo abi rankas ir kojas
Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų suaugusių skyriaus vedėja Violeta Dambrauskienė patvirtino, kad šiemet pastebi daugiau susirgimų erkiniu encefalitui. Negana to, jie šiemet gana sunkūs.
„Pacientų yra daugiau, bet gal ir dėl to, kad dvejus metus jų neturėjome, nes juos gydė neurologai. Per šiuos metus buvo jau gal 15 erkinio encefalito atvejų ir jie šiemet yra gana sunkūs. Turėjome vieną labai sunkų pacientą, kuriam buvo paralyžiuotos abi rankos ir kojos“, – paaiškino gydytoja.
Ji priminė, kad paralyžiai, kurie atsiranda gana ligos ankstyvoje stadijoje, dažniausiai išlieka ir vėliau: „Kadangi erkinis encefalitas paliečia patį nervą, jis praktiškai neatsigauna, todėl lieka liekamieji reiškiniai.“
Dabar ligoninėje gydomi 4 pacientai, tačiau reanimacijoje gydyti šiemet neprireikė nė vieno.
Ligos sunkumas priklauso ir nuo amžiaus
Paklausta, kodėl šiemet stebimi sunkesni susirgimai erkiniu encefalitu, V. Dambrauskienė neturėjo aiškaus atsakymo.
„Sunku pasakyti, tai priklauso tiek nuo į organizmo patekusio viruso kiekio, tiek nuo paties žmogaus, jo smegenų – kuo žmogus vyresnis, tuo dažniausiai būna daugiau komplikacijų, yra kitokia smegenų mityba. Jauniems pacientams, vaikams susirgimas paprastai praeina lengviau, bet šiaip į ligoninę patenka įvairaus amžiaus pacientai“, – komentavo gydytoja.
Ji pridūrė, kad saugotis erkių reikia visur – nebūtina eiti į mišką, pacientai užsikrėtė tiek atsivežę erkę iš pajūrio, tiek pavaikščioję mieste.
Užfiksavo susirgimų piką
Štai Klaipėdos universiteto ligoninėje vien per praėjusią savaitę gydyti 4 erkiniu encefalitu sergantys žmonės.
„Šiandien vis dar tebegydomi du, dar du nauji pacientai laukia, kol bus patikslinta diagnozė. Hospitalizuotų pacientų būklės stabilios. Jiems pasireiškę erkiniam encefalitui būdingi simptomai – karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, silpnumas bei pykinimas“, – komentavo gydytoja infektologė Rūta Pundiniene.
„Per šiuos metus buvo jau gal 15 erkinio encefalito atvejų ir jie šiemet yra gana sunkūs. Turėjome vieną labai sunkų pacientą, kuriam buvo paralyžiuotos abi rankos ir kojos.“
Iš viso šiemet Klaipėdos universiteto ligoninėje gydyta 20 asmenų, kuriems buvo patvirtinta erkinio encefalito diagnozė (be šiuo metu laukiančių patvirtinimo).
Vis tik gydytoja teigė negalinti šių metų išskirti iš kitų dėl susirgimų gausos: „Pastebime tendenciją, kad kiekvieną vasarą ar rudenį, kuomet žmonės praleidžia daugiau laiko gamtoje, pasiekiamas erkiniu encefalitu sergančių pacientų pikas. Jį ir fiksavome praėjusią savaitę. Dažniausiai tokių pacientų pagausėjimas trunka apie savaitę, vėliau nuslūgsta ir po kurio laiko vėl kartojasi.“
Vasarai įprasti srautai
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė Birutė Zablockienė taip pat teigė, kad šiųmetis pacientų srautas neatrodo išskirtinis.
„Mūsų skyriuje dabar gydomi 9 ligoniai, sergantys erkiniu encefalitu, dar vienas yra reanimacijoje. Tai sudaro trečdalį-ketvirtadalį skyriaus ligonių. Bet vasarą tai yra įprastas skaičius, nematome, kad būtų kažkas ypatingo. Kaip žiemą būna didesnis sergančiųjų gripu skaičius, taip nuo pavasario iki rudens matome erkinio encefalito, Laimo ligos atvejus“, – kalbėjo gydytoja.
Jai antrino ir LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėja prof. dr. Auksė Mickienė.
„Turime panašiai tiek pat ligonių, kaip ir kiekvienais metais vasarą. Tokiu metų laiku ženklus skaičių padidėjimas yra šiai ligai būdingas reiškinys. Vienais metais sergamumas būna labiau banguojantis, kitais – mažiau banguojantis. Bet nesikeičia tai, kad gyvename pavojingoje zonoje ir esate lyderiai Europoje pagal turimus atvejus“, – pastebėjo ji.
Ji pastebėjo, kad įtakos statistiniams skaičiavimams galėjo turėti ir pandemija: „Per pandemiją buvo pseudo labai mažas sergamumas, nes sutriko paslaugos teikimo infrastruktūra. Kadangi infektologai dvejus metus gydė vien COVID-19, tad pandemijos metu galėjo būti klaidingai maži skaičiai, nes galėjo būti diagnostikos, jos suvedimo problemos. Kitose Europos šalyse kaip tik buvo diagnozuojama daugiau erkinio encefalito atvejų.“
Šiauliuose pamena vieną labai sunkų pacientą
Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje šiuo metu gydomi du pacientai, sergantys erkiniu encefalitu. Iš viso šiais metais per aktyvųjį erkių laikotarpį gydyti penki pacientai.
„Vienas jų buvo labai sunkios būklės, jam prireikė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikų pagalbos“, – komentavo gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova.
„Dalis žmonių su infekcija susitvarko ir tos antros karščiavimo bangos net nebūna. Bet daliai žmonių, kuriems ne taip pasiseka, viruso prisidaugina daug, jis patenka į smegenis. Tada būna antra karščiavimo banga, kada pasireiškia ne tik karščiavimas, bet būdingi ir neurologiniai simptomai.“
Nors praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo gydyta 13 pacientų, pašnekovė teigė, kad šiųmetis mažesnis pacientų skaičius daugiau yra atsitiktinis: „Erkių aktyvumo rodiklis ir šiais metais yra aukštas, todėl manome, kad mažesnis sergamumas yra tik atsitiktinis.“
Infekcijos galima nė neįtarti
Gydytojai primena, kad erkinis encefalitas yra gana klastinga liga, kurios iš pradžių galima ir nė neįtarti. Ligos eigai dažniausiai būdingos dvi fazės.
„Pirmos fazės metu būna karščiavimas ir į gripą panašūs simptomai – gali būti galvos, raumenų skausmas ir temperatūra. Tuo metu virusas yra kraujyje, bet smegenyse jo dar nėram tad nėra stebimi ir būdingi neurologiniai simptomai. Taigi dažnai būna, kad diagnozuojamos kitos virusinės infekcijos, pavyzdžiui, kartais ne visai teisingai parašomas tonzilitas.
Dalis žmonių su infekcija susitvarko ir tos antros karščiavimo bangos net nebūna. Bet daliai žmonių, kuriems ne taip pasiseka, viruso prisidaugina daug, jis patenka į smegenis. Tada būna antra karščiavimo banga, kada pasireiškia ne tik karščiavimas, bet būdingi ir neurologiniai simptomai. Ypač būdingas koordinacinis sutrikimas, pirštų tremoras (drebulys), galvos skausmas, miego sutrikimai, kartais – sąmonės sutrikimai, kartais būna parezės (paralyžiai)“, – pasakojo B. Zablockienė.
Gydytojos aiškinimu, laikas nuo užsikrėtimo iki antros bangos gali užsitęsti ilgai – net iki mėnesio. Todėl ir užtrunka, kol nustatoma tikroji liga, kartais ją žmogus gali palaikyti paprasčiausiu peršalimu. Į ligoninę patenka jau tie pacientai, kai išsivysto antra karščiavimo banga, atsiranda neurologiniai simptomai.
„Inkubacinis periodas trunka nuo keleto dienų iki mėnesio. Periodas nuo pirmos karščiavimo bangos iki antros gali trukti skirtingai – gali būti ir keletas dienų, gali būti ir savaitė, kai žmogus, atrodo, visai gerai jaučiasi, o tada prasideda antra karščiavimo banga.
Be to, apie pusė žmonių net nepastebi įsisiurbusios erkės, ji gali būti nematomoje vietoje, pasimaitinti ir nukristi. Taigi ne visi, iš tų, kuriuos gydome, būna matę įsisegusią erkę“, – pastebėjo B. Zablockienė.
Maždaug apie trečdaliui pacientų, persirgusių erkiniu encefalitu, pasireiškia vienokie ar kitokie liekamieji reiškiniai – ar rankų tremoras, miego, nuotaikos, koordinacijos sutrikimai.
„Iki vieno procento susirgusiųjų erkiniu encefalitu miršta. Taigi tai nutinka ne taip dažnai, bet pasitaiko ir mirčių, ir sunkių atvejų“, – konstatavo gydytoja.
NVSC duomenimis, daugiausiai erkinio encefalito atvejų per pirmą pusmetį fiksuota Vilniaus apskrityje – 35, 19 atvejų fiksuota Kauno apskrityje, 11 – Klaipėdos. Daugiausiai Laimo ligos atvejų šiemet taip pat nustatyta Vilniaus apskrityje – 296, Kauno – 190 bei Panevėžio – 58. Abiejų ligų susirgimo pikas iki šiol fiksuotas birželį: 288 Laimo ligos ir 59 erkinio encefalito atvejai.
Infektologai primena, kad nuo erkinio encefalito saugo skiepai, padedantys išvengti sunkių ligos pasekmių.
