„Net ir išsaugant tą patį krašto apsaugai skiriamų lėšų procentą – 2 proc. nuo BVP, jeigu BVP mažėja – kai kurios prognozės rodo, kad mažėja apie 8 proc., – reiškia atitinkamai mažėja net ir išliekant tam pačiam procentų lygiui krašto apsaugai skirtos lėšos“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų taupymo turi spręsti tie, kurie už tai yra atsakingi. Tačiau pats ragino svarstyti galimą lėšų taupymą optimizuojant karinius įsigijimus.
„Kaip jas taupyti, tegul pirmiausia apsisprendžia tie, kurie yra atsakingi už šituos asignavimus, o mes visada esame šalia ir mano vienas iš raginimų ir aspektų, kuriuos aš visada sakau ir kariuomenės vadui, ir krašto apsaugos ministrui, – mes skiriame tikrai didžiules, įspūdingas lėšas kariniams įsigijimams ir mes negalime švaistyti pinigų šitoje srityje, nes šitie pinigai turi būti labai tiksliai skaičiuojami“, – teigė G. Nausėda.
„Šitie pinigai potencialiai galėtų atitekti kitoms gyvenimo sritims, kurios taip pat yra tikrai labai svarbios. Aš tikiuosi, su šituo suvokimu ir bus stengiamasi spręsti, kaip optimizuoti išlaidas ir kaip sutaupyti būtent šitoje srityje“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis penktadienį LRT radijui teigė, kad dėl pandemijos sukeltos krizės mažėjant BVP mažės ir gynybos biudžetas, teks persvarstyti kai kuriuos kariuomenės plėtros planus ir taupyti, tačiau jis pabrėžė, kad 2 proc. BVP kariuomenės finansavimo standartas turi būti išlaikytas.
Finansų ministerija šį pirmadienį paskelbė prognozę, kad šiemet Lietuvos ekonomika gali smukti 7,3 proc., bet kitąmet ūkis paaugs 6,6 proc. Scenarijus remiasi prielaida, kad viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį.
