Gamtininkai sako – tai didžiulis smūgis gamtai: žuvims, paukščiams, kitiems gyvūnams. O plunksnuočiai, kuriems dabar ir taip jautrus perėjimo metas, gali išsitepti naftos produktais, tapti neatsparūs vandeniui, o valydamiesi plunksnas apsinuodyti ir žūti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Prieš kiek daugiau nei savaitę, košmarišką savo statytų dviejų laivų pagrobimą ir sudeginimą išgyvenęs Mindaugas pasakoja, kad tik vakar sudegusių laivų likučius pavyko iki galo ištrauki iš ežero.
Tą daryti pradėjo jau penktadienį, bet parplukdyti iki artimiausio kranto, o po to traukti tokius sunkius didelius laivus buvo nelengva.
Paviršiuje – benzinas, dyzelinas, tepalai
Tik esą liūdniausia, kad tiek laiko laivų likučiams dreifuojant vandeny, iš jų sunkėsi degalai. O laivus traukiant ir judinant, anot verslininko, situacija tik blogėjo.
„Tepalai... Pajudinus laivą, visad pasirodydavo dėmės. Kai tie likučiai stovėjo vienoj vietoj, kažkiek ištekėdavo ir sustodavo, bet juos sujudinus, tai nuolat pasirodydavo degalų dėmės“, – pasakoja „Mindaugo laivų“ savininkas Mindaugas Beišys.
Dabar Galvės ežero vandens paviršius nedžiugina. Pasklido ištekėjęs benzinas, dyzelinas, tepalai.
„Tai buvo apie 40 litrų dyzelino, apie 10 litrų per abu laivus tepalų, ir maždaug 20-30 litrų benzino“, – teigia M. Beišys.
Niekuo dėti užteršto ežero gyventojai – antys, gulbės, žuvys, kiti gyviai – išgyvena žmogiško žiaurumo pasekmes.
Dauguma sparnuočių dabar kaip tik peri savo paukštelius.
„Dėl toksinų patekimo miršta ne taip greitai, bet vėliau. Jei jis nafta išsitepęs, tu išplauni, iš išorės atrodo viskas gerai, bet jau yra pažeisti vidaus organai, virškinimo traktas, ir jis gali žūti vėliau“, – kalba ornitologas Julius Morkūnas.
Užterštumą pastebi gyventojai
Pasak paukščių žinovo, dėl ežere pasklidusių teršalų, gali nukentėti ir kiti gyviai, mat degalai greičiausiai nusėdę ir giliau ežere.
„Tai tie organizmai įvairūs: bestuburiai ir žuvys, skirtingai. Kai kurios žuvys gali išgyventi užterštuose vandenyse“, – sako ornitologas.
Kad ežeras užterštas, pastebėjo ir vietiniai gyventojai bei atvykę turistai, dabar negalintys nei į ežerą įbristi, nei nusimaudyti:
„Buvo toks, kaip ir kažkoks, benzinas, ne benzinas, spalva ta buvo.“
„Visiems gyvūnams, surištiems su vandeniu – antys, žuvys, gulbės. Turėtų imtis tarnybos ir valyt.“
„Čia prie pat Trakų sporto centras, yra sportininkų irkluotojų, kurie mėgsta maudytis, tai nemanau, kad čia labai gerai.“
Ežero taršos likvidavimu privalo pasirūpinti Aplinkos ministerijai pavaldus aplinkos apsaugos departamentas.
Departamento Trakų skyriaus atstovas tikina, kad iškart po įvykio, aplinkosaugininkai nuskandinimo vietoje atliko laboratorinius tyrimus ir tiria paviršinio vandens užterštumą.
Skubėti nemato reikalo
O priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ten pastatė užtveriamąsias bonas, skirtas absorbuoti naftos produktus iš vandens. Taip pat teršalų bandė atsikratyti naudodami juos skaidančią medžiagą.
„Kol kas tose vietose, kur vėjo kryptis buvo ir buvo bangavimas, tos vietos buvo patikrintos. Ten nieko nenustatyta“, – komentuoja Trakų aplinkosaugos skyriaus vedėjas Egidijus Kirkliauskas.
Tačiau teršalų aplinkosaugininkai neaptiko dar iki tol, kol laivus ištraukė iš vandens. Dabar vaizdai kalba patys už save, bado akis visiems, kas ateina prie ežero. Tačiau aplinkosaugininkas, paklaustas ar važiuos vandens užterštumo tikrinti dar kartą, sako, kad skubėti nemato reikalo ir tą darys kažkada, per eilinį profilaktinį patikrinimą.
„Kiekvienos išvykos metu stebim tas vietoves ir taršą, nebūtinai reikia susiplanuot“, – teigia E. Kirkliauskas.
Sudegintų ir nuskandintų laivų savininkas Mindaugas aplinkosaugininkams pateikė duomenis apie tai, kiek laivuose buvo naftos produktų prieš jiems sudegant ir dabar tarnyba teigia nustatanti padarytą gamtai žalą.
„Sakė, kad aš buvau įpareigotas liekanas laivų išgabenti, o visa atsakomybė teks tiems, kas tai padarė, kai bus surasti, nustatyti nusikaltėliai“, – pasakoja M. Beišys.
Kolega paskolino laivą
Kaip ir kada valys ežerą, departamentas visuomenei nepaaiškina.
Na, o nukentėjęs verslininkas džiaugiasi, kad atsirado tų, kas nutikus tragedijai, jam ištęsė pagalbos ranką. Ir po žiauraus bandymo susidoroti, vėl privertė tikėti žmogiškumu.
Mindaugo kolega, laivų statytojas iš Klaipėdos Remigijus Kaniauskas, šiltajam sezonui, už simbolinę kainą, skolina savo laivą.
„Mes turime laisvą laivą, kuris nėra visada apkrautas, jis yra skirtas demonstruot klientams, ilgą laiką stovi. Kadangi Mindaugui reikia laivų, tai yra solidarumas, pagalba Mindaugui“, – sako „Inter corpora“ vadovas Remigijus Kaniauskas.
Policija daugiau detalių apie pagrobtų ir sudegintų laivų tyrimo eigą kol kas neatskleidžia.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
Tad, ar galima tikėtis, kad kiekvienas [TRAKŲ] pakampis nebus prišiktas?
