„Įgyvendinant svarbiausią, kaip mes suprantame, Lietuvos uždavinį – veikimą prieš Rusiją – kiekvienai valdžios institucijai paskirta jos atsakomybės zona. Vienos jų kaltina Sovietų sąjungą ir Rusiją okupacija, aneksija ir panašiais nusikaltimais, kitos – išaiškina rytinio kaimyno „šnipų veiklą“, trečios gąsdina „Rusijos grėsme“ ir panašiai“, – sakoma Rusijos ambasados Vilniuje penktadienį paskelbtame pareiškime.
Jame teigiama, kad „pagal nerašytas taisykles kiekviena struktūra turi periodiškai atsiskaityti už savo darbą šioje srityje ir atėjo Krašto apsaugos ministerijos eilė“.
„Reiktų pažymėti, kad neseniai ši gerbiama institucija atrado palyginti naują temą – tarptautinį kibernetinį saugumą. Reikalas tai, suprantama, niūrus, ką ir patvirtinta neseniai paskelbta šios institucijos ataskaita“, – ironizuoja Maskva.
„Šiuo daugiažodžiu, chaotišku ir įrodymais nepagrįstu opusu lietuvių pusei tenka įrodinėti, kad ji garbingai vykdo Europos Sąjungos kibernetinių pajėgų lyderio pareigas. Neatmestina, kad Briuselyje ar kitose sostinėse lietuvių kovotojų pastangos bus įvertintos „įskaita“. Mums gi šitas pranešimas nieko daugiau kaip sumišimo sukelti negali“, – sakoma pareiškime.
„Jei tikėtume vietiniais kiberfronto kovotojais, „rusiška dezinformacija“ į šalį patenka ne tik per „Kremliaus kontroliuojamas visuomenės informacijos priemones“, bet ir per kiekvieną biudžetinį namų bevielio tinklo maršrutizatorių, pagamintą Rusijoje Bet visas pranešime išdėstytas nesąmones ir suskaičiuoti sunku“, – savo pareiškime teigia ambasada.
Ketvirtadienį pristatydamas 2019-ųjų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza teigė, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje plačiai naudojama kiniška, ar Azijoje neva pagaminta, tačiau iš tiesų rusiška įranga gali būti skirta gyventojų ar verslo duomenų šnipinėjimui.
Pasak viceministro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai fiziškai ištyrė vieną iš populiariausių namuose naudojamų maršrutizatorių bevieliam tinklui ir nustatė, jog jis siunčia duomenis į serverius Rusijoje.
Ketvirtadienį pristatytoje kibernetinio saugumo analizėje pažymima, kad pernai registruota iš viso 3,2 tūkst. kibernetinių incidentų, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo. Automatinėmis priemonėmis apdorotų kibernetinių įvykių skaičius siekė daugiau kaip 300 tūkstančių. Nustatyta ir apie 2,9 tūkst. informacinių atakų, po ketvirtadalį jų – konstitucinių pagrindų apsaugos ir gynybos srityse.
„Absoliuti dauguma tos veiklos vienaip ar kitaip atkeliauja arba yra siejama su Rusijos Federacija ir tik atsitiktiniai atvejai, sakyčiau, netyčia paklydę, ateina iš kitų valstybių, arba yra rezonansiniai, netiesioginiai“, – pristatydamas ataskaitą sakė E. Kerza.
