Jau tapo įprasta, kad jei techninio eismo įvykio metu apgadinami du automobiliai, vairuotojai be problemų užpildo eismo įvykio deklaracijas. Tačiau kitais atvejais, avarijų dalyviai laukia, kol atvyks policija. Iki atvykstant pareigūnams, eismo įvykyje sudalyvavusios transporto priemonės neretai trikdo eismą ir blaško kitus vairuotojus.
Ekspertai akcentuoja, kad masinės avarijos dažniausiai įvyksta didelio intensyvumo gatvėse, taip pat, prekybos centrų aikštelėse, kuriose automobilių koncentracija yra didesnė, dažniau kertasi jų judėjimo trajektorijos. Pažymima, kad magistraliniuose keliuose masinių avarijų rizikos lygis yra aukštesnis dėl didesnio leistino greičio, todėl derėtų nepamiršti ne tik, kaip elgtis esant prastoms eismo sąlygoms, bet ir kilus eismo įvykiui.
Masiškiausia šiemet įvykusi avarija užfiksuota sausio pabaigoje netoli Rumšiškių. Jos metu susidūrė net 14 transporto priemonių. Dar 6 transporto priemonės tą pačią sausio 25 dieną susidūrė kelyje Vilnius-Panevėžys. Tądien eismo sąlygas sunkino plikledis. Panašūs orai prognozuojami ir vasario pabaigoje.
Vienas kelias – skirtingos sąlygos
Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius sako, kad pastarųjų dienų oro sąlygos itin nedėkingos vairuotojams. Dėl to vairuotojams būtina prisiminti apie saugaus atstumo laikymąsi bei ne maksimalų leistiną, o saugų greitį.
„Magistraliniai keliai driekiasi ne viename rajone, vyrauja skirtingas reljefas, todėl eismo sąlygos skirtingose atkarpose gali būti nevienodos. Jeigu vienoje atkarpoje važiuoti maksimaliu leistinu greičiu yra saugu, vos už kelių kilometrų situacija gali pasikeisti kardinaliai. Atrodytų, kelias tas pats, tačiau sukibimas gali būti skirtingas. Todėl svarbu operatyviai vertinti situaciją, laikytis saugaus atstumo, stebėti kitų eismo dalyvių veiksmus“, – sako draudimo bendrovės ekspertas.
Kaip elgtis pamačius eismo įvykį
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pažymi, kad magistraliniai keliai itin pavojingi, ir nesvarbu, kuriuo metų laiku. Visa tai yra dėl didesnio nei miestuose leistino greičio, kuris pasak pašnekovės, neatleidžia nuo klaidų. O. Židovlenkova sako, kad svarbu saugiai elgtis ne tik važiuojant, bet ir pastebėjus kelyje eismo įvykį arba kliūtį.
„Ten, kur leidžiamas didesnis važiavimo greitis, pamatę kliūtį iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys ir koncentracija. Kitas momentas – pamatę eismo įvykį, kiti vairuotojai mėgsta dairytis, kas įvyko, pristabdo savo automobilį. To gali nepamatyti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas, ir netoli avarijos vietos gali įvykti dar viena avarija“, – pastebi vairavimo instruktorė.
Ji sako, kad pamačius eismo įvykį derėtų pasidomėti, ar avarijos dalyviams nereikia pagalbos.
„Apsirengus ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę reikėtų pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nei vienas neiškvietė pagalbos. Todėl svarbu pasidalinti darbais, kas kviečia pagalbą, o kas teikia pagalbą“, – sako vairavimo instruktorė.
Kaip vieną ir saugaus eismo prevencijos priemonių O. Židovlenkova įvardija tarnybų siunčiamus trumpuosius pranešimus. Būtent tokio pranešimo sausio 25 dieną sulaukė ne tik ji, bet ir kiti mobiliojo ryšio vartotojai. Žinutėje buvo pranešama apie A2 kelyje įvykusį eismo įvykį ir tai, kad eismas nukreipiamas aplinkiniais keliais. Taip pat žinutėje vairuotojai buvo įspėjami apie slidų kelią bei sustiprėjusį šoninį vėją.
„Tokios žinutės labai padeda ne tik planuotis keliones, bet ir įspėja apie tam tikrus pavojus ar eismo pokyčius tam tikruose ruožuose. Galėtų tokie pranešimai būti dažnesni, nes ne kiekvienas turi laiko perskaityti naujienas ar naršyti socialiniuose tinkluose“, – sako ji.
Kada pildyti deklaraciją, o kada kviesti policiją
Tuo metu policijos pateiktame komentare pažymima, kad tais atvejais, kai eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų, o dalyviai yra blaivūs, įvykio aplinkybės gali būti aiškinamosios be policijos įsikišimo.
„Pildyti eismo įvykio deklaraciją galima nepriklausomai nuo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus. Taip pat deklaraciją galima pildyti ir kai eismo įvykio metu žala padaryta turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima spręsti be policijos įsikišimo, tačiau jei reikalinga užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, pastebėję kliūtį kelyje, eismo dalyviai privalo ją kliūtį pažymėti, patraukti, o jei to neįmanoma padaryti, pranešti policijai“, – teigiama policijos komentare.
A. Gasparavičius pažymi, kad dėl avarijoje patirto streso vairuotojai neretai pamiršta galimybę pildyti eismo įvykio deklaraciją. Masinės avarijos metu vairuotojams kyla daugybė klausimų, taip pat, ne visais atvejais sutariama, kas yra eismo įvykio kaltininkas.
„Kilus abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, derėtų kviesti policiją. Tačiau jeigu visi eismo įvykio dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas ir žino, kad eismo įvykio deklaraciją reikia pildyti su paskutiniojo automobilio vairuotoju, tuomet policijos galima ir nekviesti. Ne paslaptis, kad tokiais atvejais sumaišties yra daug, todėl labai svarbu neskubėti, išsiaiškinti, ar visi eismo įvykio dalyviai supranta, kaip tokioje situacijoje reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją“, – pažymi A. Gasparavičius.
