„Viešumoje ne kartą girdėjau komentarų, kad kariuomenė nieko neveikia ar veikia per lėtai, o kalbos vis sukasi tik apie būsimąjį laiką. Jei garsiai nešnekame – nereiškia, kad niekas nevyksta.
Svarbiausia – išlaikyti kariuomenės vystymo ir stiprinimo tęstinumą, fokusuojantis ne tik į didelius projektus, bet išlaikant padidintą dėmesį karių individualių įgūdžių konsolidavimui įvairiose kovinėse aplinkose, gebėjimui sąveikauti ir veikti nedidelių padalinių – „skyrius–būrys–kuopa“ – lygmenyje, jaunesniųjų vadų rengimui ir naujų kariavimo metodų adaptacijai bei diegimui“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė R. Vaikšnoras.
Tiesa, kariuomenės vadas pripažįsta, kad kartais viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau jo teigimu, įvairių sistemų integravimui reikia laiko.
R. Vaikšnoras taip pat plačiau pasidalino ir tuo, ką per šiuos metus pavyko padaryti Lietuvos kariuomenei.
Karinis rengimas ir parengtis
„Pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės 1-ąją diviziją, pereiname prie struktūros, kuri leis efektyviau planuoti, vadovauti ir vykdyti sąveiką su sąjungininkų korpusais. Mūsų kuriamai divizijai sąjungininkų įgalintojai tampa papildomu resursu, leidžiančiu jau dabar treniruotis su divizijos lygmens sistemomis. Kaip pavyzdį galėčiau išskirti salvines raketų sistemas HIMARS“, – dalinasi Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat priduria, kad karinis rengimas yra orientuojamas į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti ginkluotos gynybos plano užduotis, o šis planas apima tiek Lietuvos kariuomenės, tiek kitų institucijų, kurios įeina į ginkluotųjų pajėgų sudėtį, veiksmų koordinavimą.
O visa tai planuojama patikrinti dar šių metų rudenį rengiamose „Perkūno griausmas“ pratybose.
Pasak R. Vaikšnoro, šiais metais tobulintas ir kariuomenės bazinis rengimas – atnaujintas rengimas veikti artimoje kovoje, tikrinti išgyvenimo įgūdžiai mūšio lauke, vykdyti mokymai veikti prieš dronus bei tobulintos taktinės medicinos žinios.
„Priėmėme sprendimą keisti požiūrį į kovinio šaudymo standartus. Nustatėme konkretų tikslą: nuo 2025 m. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai per 9 mėnesių tarnybą, o krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) – per 3 metų tarnybą turi pereiti nuo individualaus šaudymo prie šaudymo skyriaus gynyboje. Tai reiškia: ugnies valdymas, paramos ginklų integracija, realistiškas mūšio lauko supratimas“, – pridėjo R. Vaikšnoras.
Restruktūrizuotos ir bazinio, ir skyriaus vado kursų programos, kurios, pasak Lietuvos kariuomenės vado, buvo pritaikytos šiuolaikiniam karui.
„Tokios pačios programos taikomos ir rengiant Ukrainos karius tarptautinėse misijose. Papildomai, didėjant karių skaičiui matome didelį kvalifikuotų puskarininkių poreikį, šiuo tikslu didiname puskarininkių kursų skaičių“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
„Pradedame sisteminį bepiločių orlaivių integravimą nuo skyriaus iki divizijos lygmens. Kiekvienas pėstininkų skyrius turės droną žvalgybai. Aukštesni vienetai – atitinkamas žvalgybinių ir kovinių dronų sistemas. Taip pat vyksta procesas dėl tolimojo nuotolio kovinių dronų išvystymo tam, kad reikalui esant galėtume smogti giliai priešo užnugaryje
Įkūrėme Bepiločių orlaivių sistemų mokymo centrą Lietuvos kariuomenės mokykloje. Surinkti entuziastai jau rengia žvalgybinių ir atakos dronų operatorius. Į pradines programas įtraukėme Ukrainos karo patirties turinčius specialistus“, – pridėjo R. Vaikšnoras
Pagal naujas programas, nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai taip pat pradėti mokyti valdyti savaeiges artilerijos sistemas, šarvuotus taktinius visureigius ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Pradėtos ir HIMARS, CAESAR II, LEOPARD 2A8, BLACK HAWK UH-60M įgulų rengimas.
Kontrmobilumo priemonės
Lietuvos kariuomenės vadas pažymėjo, kad pradėtas vykdyti ir kontrmobilumo parkų steigimo planas, kuriuo siekiama visoje Lietuvoje įrengti 27 inžinerinius priemonių parkus.
„Dauguma jų jau įrengti kariuomenės infrastruktūroje, kai kur savivaldybėse darbai jau pradėti, o likusiuose taškuose – planuojami. Iki kitų metų pabaigos taip pat planuojame įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės keliuose ir prie tiltų, o devyniuose tiltuose – specialias konstrukcijas sprogmenų tvirtinimui“, – nurodė R. Vaikšnoras.
Kartu su krašto apsaugos ministerija, kariuomenė taip pat vykdo praktinius pokalbius su kaimyninėmis šalimis dėl regioninės gynybos linijos formavimo.
„Inžinerijos batalionas jau įrenginėja pirmąsias gynybines pozicijas poligonuose ir realiomis sąlygomis tikrina jų atsparumą, panaudojimo galimybes bei pritaikomumą įvairioms situacijoms.
Svarbu suprasti: fizinės kliūtys – jei jos neparemiamos ugnimi ir minomis – neveikia. Su tuo susijęs ir mūsų pateiktas karinis patarimas išstoti iš Otavos konvencijos, kad, prireikus, būtų galima efektyviai taikyti ne tik prieštankines, bet ir priešpėstines minas valstybės gynybos tikslams“, – teigė R. Vaikšnoras.
Oro gynyba
Lietuvos kariuomenės vado teigimu, divizijos struktūroje yra kuriamas ir oro gynybos batalionas bei planuojamas steigti atskiras vidutinio nuotolio oro gynybos batalionams, kurį sudarys NASAMS baterijos. Bus formuojamos ir trumpojo nuotolio oro gynybos MSHORAD baterijos.
„Lygiagrečiai ieškome sprendimų, kaip oro taikinius naikinti kuo ekonomiškiau – pasitelkiant paprastesnes, bet veiksmingas priemones. Šioje srityje aktyviai perimame Ukrainos patirtį, pagal kurią matyti, jog kartais pigios ir ne tokios technologiškai pažangios priemonės gali būti labai veiksmingos neutralizuojant oro taikinius“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Bendradarbiavimas su sąjungininkais ir institucijomis
R. Vaikšnoras socialiniuose tinkluose akcentuoja, kad vienas iš Lietuvos saugumo garantų yra bendradarbiavimas su sąjungininkais. Jau šiais metais pirmą kartą istorijoje buvo dislokuota šarvuotoji Vokietijos kariuomenės brigada.
„Lietuvai priskirta 45-oji brigada laipsniškai perkeliama į Lietuvą ir integruojama į mūsų gynybos sistemą. Vokietija jau išbandė savo brigados perdislokavimą – ir tai atliko labai greitai“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės vadas.
„Kitas atgrasymo veiksnys – JAV rotacinės pajėgos. Atlikome visą reikalingą infrastruktūros atnaujinimą – dabar galime priimti dar daugiau sąjungininkų karių. Visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – sausumos, oro, jūrų – dalyvauja NATO pratybose ir realiose operacijose. Pvz., Karinės jūrų pajėgos dalyvavo „Baltic Sentry“ operacijoje, kurios tikslas – kritinės infrastruktūros apsauga jūroje.
Kaip priimančioji šalis, darome viską, kad sąjungininkai čia jaustųsi pasiruošę. Opiausia problema – mokymo laukai. Sąjungininkai ir mūsų kariai turi turėti vietą treniruotis. Tikiuosi, kad iki pilnos divizijos sukūrimo galėsime džiaugtis nauju poligonu.
Didiname bendradarbiavimą ir su kitomis statutinėmis struktūromis: Karo policijos, KASP, pėstininkų batalionų pratybose dalyvauja VST, VSAT, policijos, ARO pareigūnai. Pratybos tampa vis labiau jungtinės – ne simbolinės“, – pažymėjo jis.
Pilietinis įsitraukimas
Lietuvos kariuomenės vadas teigia, kad atsirado ir nauja erdvė piliečiams prisidėti prie valstybės gynimo – tai karo komendantūrų ir valdybos įkūrimas. Tokiu būdu, pasak R. Vaikšnoro, yra užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis, kad krizės atveju kariuomenė ir civilinė valdžia galėtų sureaguoti kartu.
Lietuvos kariuomenės vadas teigia, kad šiuo metu jau yra 2,3 tūkst. komendantiniai šauliai ir 2,5 tūkst. aktyviai įsitraukę piliečiai, o dar 1 tūkst. planuojama parengti per šiuos metus.
„Gera žinia, jog dėl didėjančio noro prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, buvo priimtas sprendimas didinti savanorių skaičių, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui skaičius didės iki beveik 7 tūkst. Džiugina ir savivaldybių iniciatyvos – jos atnaujina evakuacijos planus, vis dažniau įsileidžia karinio rengimo pratybas. Už tai – nuoširdžiai dėkoju“, – rašė Lietuvos kariuomenės vadas.
Kibernetinė gynyba ir informaciniai veiksmai
Šiemet buvo įkurti ir sustiprinti du specifiniai padaliniai, siekiant sustiprinti Lietuvos kibernetinę gynybą.
„Pirmasis – Kibernetinės gynybos valdyba, kurios paskirtis – užtikrinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir apsaugoti kariuomenę kibernetinėje erdvėje. Antrasis projektas – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento stiprinimas, įsteigiant Medijų operacijų centrą bei Informacinių veiksmų kuopą“, – nurodė Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo teigimu, analitikai nuolat fiksuoja augantį priešiškų informacinių operacijų mastą.
„Todėl siekiame plėsti savo informacinius pajėgumus ir stiprinti visuomenės atsparumą propagandai, kurdami gebėjimus, kurie:
- ugdo kariuomenės ir visuomenės kritinį mąstymą;
- paneigia priešiškus naratyvus;
- užtikrina skaidrų ir aktyvų informavimą apie Lietuvos kariuomenės veiksmus;
- o esant poreikiui – vykdytų informacines operacijas prieš priešiškas pajėgas“, – akcentuoja Lietuvos kariuomenės vadas.
„Lietuvos kariuomenė yra vakarietiška ir vertybėmis grįsta struktūra. Tiek mes, tiek Krašto apsaugos ministerija esame atviri argumentuotiems pasiūlymams ir konstruktyviems patarimams, nes suprantame – stiprybė gimsta iš bendro darbo ir pasitikėjimo.
Kviečiu visus, kurie turi patirties, žinių ar tiesiog noro prisidėti prie gynybos – jungtis. Galite tapti Krašto apsaugos savanorių pajėgų, komendantinių vienetų, profesinės ar nuolatinės privalomosios karo tarnybos dalimi. O galbūt savo vietą rasite Lietuvos šaulių sąjungoje.
Jūsų žinios – mūsų stiprybė. Ginkimės kartu. Mūsų jėga - vienybėje“, – įrašą užbaigė R. Vaikšnoras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
