Žinoma, demokratija yra netvarkinga. Sunku įsivaizduoti politinę aklavietę ir taškų rinkimą Valstybės Dūmoje, keliantį tokius galvasopius Vladimirui Putinui. Rusija turi didžiulių vidaus problemų. Jos nenukreipia sprendimų priėmėjų dėmesio. Taip pat niekas negali įsivaizduoti, kad Kremlius su savo sąjungininkais ginčytųsi dėl naštos pasidalijimo. Rusijoje svarbus tik vienas dalykas: ką sako bosas. Ukrainiečiai kovoja ir žūsta už teisę į tokius pasirinkimus, kokius ką tik pademonstravo amerikiečiai: laisvę daryti klaidas ir jas taisyti.
Tačiau tos klaidos vis tiek pavojingos ir brangios. JAV politinė sistema yra smarkiai nukentėjusi dėl poliarizacijos ir dezinformacijos. Diskusijos Kongrese nebuvo blaivus konkuruojančių prioritetų įvertinimas augančių skolų sąlygomis. Jas buvo apnikęs pozavimas, absurdas ir dar blogiau. Joe Bideno administracija irgi padarė didelių klaidų, ypač susilaikydama nuo tokios karinės pagalbos, kokia sutrumpintų karą, skyrimo. Iš to kilo toks chaosas ir aklavietė, kokio nebuvo nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Tai visam laikui pakirto sąjungininkų pasitikėjimą Amerikos patikimumu – dešimtmečius kauptą turtą. Ir visa tai – prieš papildomą netikrumą dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
Europa irgi padarė klaidų. Tiesa, ji nuveikė daug (energetikos, pabėgėlių ir pagalbos klausimai). Tačiau to nepakanka. Jos dydis ir turtas leidžia jai padaryti daug daugiau. Sprendimai nedera su pakilia retorika. Jei sąjungininkės Europoje būtų padidinusios šaudmenų gamybą vos prasidėjus karui, Ukrainai dabar nestigtų sviedinių, ginklų ir kitos svarbios ginkluotės. Amerikiečiai pagrįstai jaučia nuoskaudą dėl savo sąjungininkų Europoje trūkumų Ukrainos ir kitais klausimais.
Iš to pelnosi Putino režimas. Kol Vakarai atidėliojo ir išsisukinėjo, Rusija sėkmingai perėjo prie karo ekonomikos. Kremlius apeina sankcijas. Jis sustiprino savo valdžią. Užmezgė naujų tarptautinių ryšių su Šiaurės Korėja bei Kinija. Rusų generolai pasimokė iš savo pirminių tragiškų karinių klaidų ir išvystė naujų taktikų, pavyzdžiui, kvailą, bet efektyvią „sklandančių bombų“, kurios dabar smogia Ukrainos gynybai, taktiką.
Ukraina savo ruožtu moka už kitų padarytas klaidas. Daugybė jos geriausių karių be reikalo atidavė savo gyvybę, nes stigo reikalingų ginklų ir įrangos. Būsimiems puolimams trukdys karių stygius. Nuolankus dėkingumas nepatikimiems draugams gadina nervus.
Pastaruosius dvejus metus ukrainiečiai narsiai pirko Vakarams laiką. Atėjo metas pabusti. Metas kurti planus ir priimti sudėtingus sprendimus. Deja, daug to laiko buvo iššvaistyta.
Politinis proveržis Vašingtone užkirto kelią pralaimėjimui ir leido vėl įsivaizduoti pergalę. Kas nutiks vėliau, priklauso nuo to, ar amerikiečiai bei europiečiai pasimokys iš klaidų, ar darys jų dar daugiau. Ar per šią vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pavyzdžiui, bus susitarta dėl Ukrainos kelio narystės link? Ar Aljanso narės detalizuos Vilniuje sutartus gynybos planus? Ar jos aprūpins Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklais, galinčiais sutrikdyti ne tik Rusijos puolimą, bet ir jos gynybą? Ar dabar sąjungininkai konfiskuos Rusijos užsienio turtą? Ar jie nutrauks verslo santykius su Rusija? Ar jie pradės aiškiai įvardyti savo karo tikslus? Trumpai tariant: ar dabar mes rimtai nusiteikę? Nuo šio klausimo priklauso ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio likimas.