Dokumentą koalicijos partijų lyderiai pasirašė Seime esančioje Algirdo Mykolo Brazausko salėje.
Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.
„Pasirašėme koalicijos sutartį tarp Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos „Vardan Lietuvos“ ir partijos „Nemuno aušra“. Toks sutarimas buvo rastas po ilgų derybų, dabar turėsime aritmetiškai stiprią valdančiąją daugumą“, – žurnalistams Seime teigė V. Blinkevičiūtė.
„Šios trys partijos turi didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą, už šias tris partijas balsavo virš pusės milijono žmonių. Dabar svarbu, kad darbai parodytų, kad mūsų valdančioji koalicija – stipri, kad mūsų būsima Vyriausybė yra tikrai darbinga ir gebanti priimti sprendimus, nes to laukia Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, kad šios koalicijos tvirtumą parodys konkretūs darbai.
„Dabar reikia baigti istorijas, kas būtų, jeigu būtų ir kaip čia bus geriausiai parodys konkretūs darbai. (...) darbai parodys ir paneigs įvairiausius mitus ar abejones dėl šios koalicijos veiksmingumo ir gebėjimo įgyvendinti būsimą Vyriausybės koalicinę programą“, – svarstė S. Skvernelis.
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, kad ateinantys ketveri metai gali kelti iššūkių būsimai Vyriausybei.
„Džiaugiuosi koalicijos partneriais, kad buvo priimtas šitas sprendimas, suformuota labai stipri konstitucinė dauguma. Tai yra retas atvejis, kada Seime turime tokią galimybę. Vyriausybės kabinetas, tikiuosi, kad bus stiprus, kuris galės įveikti visas negandas. Manau, kad ateinantys ketveri metai bus didelis iššūkis šiai Vyriausybei, o kartu ir Lietuvos gyventojams, parodant, kad ji geba. Sprendimai, kurie yra svarbūs ir reikalingi visuomenei – bus priimti“, – dėstė R. Žemaitaitis.
Valdančiąją daugumą subūrusios partijos šiuo dokumentu įsipareigojo į Seimo pirmininko postą deleguoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį, o į premjerus – socialdemokratą Gintautą Palucką.
Į koalicinės sutarties projektą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio pageidavimu įrašyta ir nuostata dėl teisinės Seimo nario neliečiamybės naikinimo.
Sutarta, kad tuo atveju, jei Generalinė prokuratūra kreiptųsi dėl koalicijai priklausančio Seimo nario neliečiamybės naikinimo, šis parlamentaras pats turėtų sutikti, kad teisinis imunitetas jam būtų panaikintas.
Šis punktas įrašytas po to, kai S. Skvernelis iškėlė sąlygą, kad dėl antisemitinių pasisakymų teisėsaugos tiriamas „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis turėtų atsisakyti teisinės neliečiamybės, kai tik bus gautas Generalinės prokuratūros kreipimasis.
Sutartyje išskirti ir 12 esminių koalicijos veiklos prioritetų. Jie apima dėmesį valstybės saugumui, ekonomikos auginimui, sąlygų šeimoms gerinimą. Tarp prioritetų koalicija pabrėžia ir gyventojų pajamų didinimą, lygias galimybes į kokybišką švietimą, sveiko gyvenimo trukmės ilginimą, dėmesį keliams, steigiant kelių fondą.
Išskiriamos ir investicijos į tvarią energetiką, viešosios tvarkos stiprinimas, dėmesys kaimui ir tvariam žemės ūkiui, aplinkos ir jos išteklių tausojimas bei pažadas puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę ir pilietinę tapatybę. Numatytas ir kovos prieš ksenofobiją plano priėmimas.
Tarp pagrindinių koalicijos prioritetų išskirtas dėmesys šalies saugumo situacijai – išvardinti įsipareigojimai laiku priimti Vokietijos brigadą, suformuoti diviziją, stiprinti gynybos pramonę ir kt.
Sprendimą kartu formuoti valdančiąją daugumą partijos priėmė dar penktadienį. Savaitgalį tam pritarė visų trijų politinių jėgų valdymo organai.
Tiesa, prieš rinkimus į koaliciją neiti su antisemitiniais pasisakymais garsėjančio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ žadėję socialdemokratai dėl pasikeitusio sprendimo susilaukė visuomenės ir užsienio partnerių kritikos.
Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritika ir savo pozicija dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.
