LRT atstovų teigimu, dabartinė tvarka yra nesąžininga jų atžvilgiu, todėl turėtų būti keičiama. LATGA tvirtina, kad tokią formulę naudoja visos Europos šalys, o visuomeninio transliuotojo siūlomas modelis smarkiai pablogintų autorių finansinę padėtį.
Apie susidariusią situaciją trečiadienį informuotas Seimo Kultūros komitetas.
Minus pusę milijono
„Derybinės pozicijos smarkiai skiriasi (...) Mano nuomone, tai gali tapti precedentu kultūros politikos formavime, nes lieka neatsakytas klausimas, koks yra gerbtinas ir teisingas atlygis autoriui už jo kūrybos panaudą pakitusioje ekonominėje situacijoje“, – sakė LATGA tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė.
LATGA direktorės Lauros Baškevičienės teigimu, pagal 2015 metais sudarytą sutartį, kuri baigia galioti, LRT autorių teisių asociacijai kasmet moka 2,3 proc. savo biudžeto dydžio sumą.
„Toks autorinio atlyginimo mokėjimo principas niekada nebuvo kvestionuojamas iki šiol. 2023 metais autoriams išmokėta 1,7 mln. eurų“, – tvirtino ji.
R. Naujanytės duomenimis, toks modelis, kai transliuotojai moka fiksuotą biudžeto dalį, taikomas Europos šalyse.
Tuo metu LRT atstovai siūlo keisti autorinio atlyginimo skaičiavimo bazę ir patį tarifą.
LATGA skaičiavimu, pritaikius visuomeninio transliuotojo modelį mokama suma mažėtų beveik perpus, apie 560 tūkst. eurų per metus.
„Negalime sutikti su tokiu drastišku mažinimu, negalime sutikti su jokiu mažinimu, juolab, kad LRT savo veikloje naudoja naujus kūrinio panaudojimo būdus ir už tai turi būti atlyginama, tai yra sutartyje sulygtas atlygis turėtų būti dar didesnis nei buvo mokamas“, – sakė L. Baškevičienė.
Asociacijos atstovė pabrėžė, kad jie yra linkę eiti į kompromisus, bet LRT vadovybė griežtai laikosi savo pozicijos, todėl neatmetama galimybė dėl autorinio mokesčio kreiptis į teismą.
Moka daugiau už komercinius kanalus
LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas savo ruožtu teigė, kad dabartinė autorių teisių administravimo sistema nėra teisinga visuomeninio transliuotojo atžvilgiu, nes jis moka daugiau už komercinius transliuotojus.
„Pats modelis, kuris yra susiklostęs, taip, jis yra daug metų veikiantis, bet iš principo tai palikta savireguliacijai, kur iš esmės administratoriui palikta teisė susitarti su visais rinkos dalyviais atskirai sutartiniu pagrindu, – sakė jis. – Susidaro ne visai sąžiningas ir nelygus požiūris į rinkos dalyvius.“
LRT skaičiavimu, pernai jis sumokėjo 62 proc. visų LATGA transliavimo pajamų.
„Tai reiškia, kad LRT sumoka daugiau nei pusę rinkai tenkančio licencinio mokesčio“, – atkreipė dėmesį nacionalinio transliuotojo atstovas.
Anot jo, nuo 2019 iki 2023 metų tas atotrūkis tarp LRT ir komercinių kanalų mokamos sumos LATGA tik didėjo.
„Mūsų atveju tai neatrodo visiškai teisinga, nes LRT nei sunaudoja daugiau turinio nei visi kiti transliuotojai kartu sudėjus, nei LRT užima dominuojančios padėties rinkoje, palyginti su visais kitais transliuotojais“, – sakė G. Oganauskas ir priminė, kad Lietuvoje veikia 30 televizijos stočių bei 39 radijo transliuotojai.
„LRT biudžetas nėra didesnis sudėjus visų kitų transliuotojų biudžetus, dėl to atrodo, kad tai nesąžiningas monopolininko požiūris į vieną iš rinkos dalyvių, nes autorinis turinys nenaudojamas kaip nors skirtingai pas mus nei kituose transliuotojuose“, – pridūrė jis.
„Autoriniai mokesčiai nėra nei labdara, parama“
Be to, LRT generalinės direktorės pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad LATGA mokamas procentas nuo viso biudžeto, į kurį įeina ir pajamos, nesusijusios su autorių teisėmis.
Pasak G. Oganausko, teisingiau būtų mokestį LATGA susieti su tuo, kiek transliuotojas panaudoja kūrinių.
„Autoriniai mokesčiai nėra nei labdara, nei parama, mes būtume už tai, kad būtų mokama pagal faktą“, – kalbėjo jis.
„Autoriai išloštų tikrai daugiau, jeigu visiems žaidėjams būtų taikomos panašios taisyklės, jeigu jos būtų aiškios, visi žinotume, kad mokame tam tikrą procentą nuo savo biudžeto, tada atsirastų formulė pagal panaudotus kūrinius, bet ne nuo to, kad tavo statusas yra vienoks ar kitoks“, – tvirtino LRT generalinės direktorės pavaduotojas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis priminė, kad įstatymas dabar įpareigoja transliuotojus atlyginti „absoliučiai už kiekvieną kūrinio panaudojimą absoliučiai visose platformose ir jos raiškos būduose“.
„Toks drastiškas (pajamų – BNS) sumažėjimas labai stipriai kerta ir per žmonių savivertę, ir savigarbą, ir materialinę išgyvenimo gerovę“, – sakė komiteto vadovas.
Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis teigė, kad „LRT turėtų rodyti pavyzdį ne kaip apsukti autorius, o parodyti pavyzdį, kaip galima sąžiningai su autoriais atsiskaityti“.
Asociacija LATGA yra ne pelno siekianti nevalstybinė organizacija, kolektyviai administruojanti įvairių sričių autorių (muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos) teisių turėtojų teises, renkanti ir paskirstanti autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą. Ji vienija per 6 tūkst. narių.
