Socialiniuose tinkluose išplito žinia, kad krikšto tėvo žmona net grasina policija ir teismais, tvirtindama, jog bilietas priklauso jos šeimai ir dėl to turi būti gražintas visas laimėjimas.
„Sako, kad kreipsis į policiją ir teismą – sakys, kad mes bilietą iš jų pavogėm, nes parduotuvės kamerų įrašuose matysis, jog bilietą iš tikrųjų pirko krikšto tėvas“, – rašoma įraše.
Šeima skelbia, kad siekia išsaugoti anonimiškumą, todėl konkretaus laimėjimo neįvardija, tik praneša, kad tai ne garsioji 81 milijono eurų suma.
Teisininkas: dovanos tikslas – suteikti galimybę laimėti, o ne reikalauti laimėjimo grąžinimo
Teisininkas Tomas Seikalis, paklaustas kaip vertina tokio pobūdžio ginčą, pabrėžė, kad būtina atsižvelgti į loterijos bilieto pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis buvo padovanotas.
„Reikia žiūrėti, koks tas loterijos bilietas – vardinis ar paprastas, ar jau registruotas loterijos savitarnoje. Tačiau turbūt krikšto tėvas turėjo dovanoti su tikslu, kad bilietas būtų sėkmingas ir laimėtų“, – svarsto jis.
Jeigu krikšto tėčio žmona kreiptųsi į teismą, pasak teisininko, abejotina, kad toks kreipimasis būtų ypatingai sėkmingas. Jo teigimu, galima bandyti kažką išpešti tik tuo atveju, jeigu žmona yra kažką užfiksavusi ir turi įrodymus, kad buvo susitarta kitaip, pavyzdžiui, kad tą visą išloštą sumą krikšto vaiko šeima atiduos bilietą padovanojusiems giminaičiams.
Teisininkas įžvelgia ir absurdiškų detalių ir kelia klausimą – kokiu tikslu bilietas buvo dovanojamas, ar tik tam, kad jį gavę žmonės nueitų, patikrintų ir laimėjimą gražintų?
Pasak T. Seikalio, Lietuvoje yra įprasta dovanoti loterijos bilietus ypatingomis progomis, tokiomis kaip Kalėdos ar gimtadieniai, kad gavėjas turėtų galimybę laimėti didesnę sumą.
„Atliekamas simbolinis veiksmas už nedidelę sumą, tačiau su tam tikru azartu ir įdomumu, kad žmogus laimėtų didesnę sumą. Tai yra menkavertė dovana, dovanojama su galimybe laimėti“, – aiškina teisininkas.
Nepagrįsti kaltinimai vagyste gali užtraukti baužiamąją atsakomybę
Teisininko teigimu, kiekvienas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, tačiau galima kelti klausimą, ar ieškiniu nepiktnaudžiaujama savo teisėmis, ar yra pakankamai įrodymų, nurodytos visos aplinkybės. Tokiu atveju yra būtina įrodyti, kad laimėjimas tikrai priklauso žmonai, galimi liudininkų parodymai, filmuota medžiaga ir kiti įrodymai.
Šiuo atveju kreipimasis į policijos pareigūnus ir teismą, jeigu tam neturima rimtų įrodymų, gali būti beprasmis.
„Tas žmogus gali likti kvailio vietoje, norėdamas pigiai prasisukti dovanodamas loterijos bilietą, o vėliau, sužinojus, kad laimėjo didelę sumą, reikalaudamas susigražinti ją atgal“, – sako teisininkas.
T. Seikalis atkreipia dėmesį, kad įstatymiškai dovanojant pinigus arba turtą yra tam tikri apribojimai, teisiniai pagrindai, kaip dovanos apmokestinimas, deklaravimas ir kitos aplinkybės, tačiau loterijos bilietams, net išlošusiems didelę pinigų sumą, tai negalioja.
„Vis dėlto loterijos bilieto dovanos vertė nėra didelė, tik laimėjimas didelis, o teisės aktais tai nėra apribota“, – teigia teisininkas.
Įraše teigiama, kad krikšto tėčio žmona kreipsis į teismą bei bandys įrodyti, kad bilietas yra pavogtas. Už tai gali grėsti ir rimtesnės pasekmės, jei vaiko tėvai bus melagingai apkaltinti vagyste. Pasak teisininko, kaltinimai vagyste yra labai rimti, o išsakyti nepagrįstai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
„Civiliniame procese žmogus duoda priesaiką, kad sakys tiesą. Meluoti teismui yra visai kitaip, negu meluoti šiaip kažkam aplinkui. Teisme tas dalykas fiksuojamas ir už tai gali būti dideli nemalonumai“, – sako T. Seikalis.
Net ir parduotuvės kamerų peržiūrėjimas, kuriame matosi loterijos bilietą perkantis asmuo, pasak teisininko, nieko neįrodytų, o tik patvirtintų tą faktą, kad buvo perkama dovana.
