V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.
„Atliekame tikrinimą, bet akivaizdu, ko neatliko, kas nereglamentuota – tai, kad buvo galimai probleminis lošimas, jeigu tokios sumos, jeigu pasitvirtins, kad jos tokios...“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė V. Daukšys.
Pasak jo, tarnyba 2021 ir 2023 metais yra išleidusi gaires, kuriomis turi vadovautis lošimų organizatoriai pastebėjus probleminį lošimą, tačiau jos yra tik rekomendacinio pobūdžio.
„Deja, jos rekomendacinio pobūdžio. Ten daug mechanizmų surašyta, ką turėtų atlikti lošimų organizatorius. Galimai, jeigu tokiomis sumomis lošė, jų pagrindu turėjo su tuo lošėju bendrauti ir užkardyti lošimą“, – sakė V. Daukšys.
„Viešojoje erdvėje „Olympic“ vadovas kalba, kad jie visų tvarkų laikėsi, tai mes irgi tą pasižiūrėsime“, – pridūrė tarnybos vadovas.
Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Rolando Kiškio, tarnyba nėra gavusi nė vieno „Olympic Casino“ pranešimo apie įtartinas operacijas, o apskritai per paskutinius trejus metus tokių pranešimų iš lošimo bendrovių gauta nuo trijų iki penkių.
Jis neįvardijo, kokią pinigų sumą Š. Stepukonis galėjo pralošti kazino, taip pat nekomentavo, ar gali būti kitų būdų, kaip buvo pasisavinti pinigai.
„Hipotetiškai mes čia daug tų versijų galime prisikelti ir mes jas tikriname, tikrai nespekuliuosiu ir nesimuliuosime situacijomis, nežongliruosime ta informacija“, – sakė R. Kiškis.
FNTT teigimu, jei lošimų organizatorius tinkamai nevykdė pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir neužkardė tokių operacijų, jam gali grėsti bauda iki 1,1 mln. eurų.
Paklaustas, ar vertinama galimybė, kad lošimų bendrovė buvo ne tik paslaugų teikėja, bet ir dalyvavo pinigų plovimo schemoje, R. Kiškis teigė, jog „vertinama ir šita galimybė“.
Komentuodamas „Olympic Casino“ vaidmenį šioje istorijoje jis teigė, jog įtarimai kol kas pareikšti tik Š. Stepukoniui.
Pasak V. Daukšio, atlikus tyrimą ir jei kils įtarimų dėl „Olympic Casino“, apie tai bus informuojama FNTT.
Š. Stepukonis yra įtariamas neteisėtai iš „BaltCap“ insfratruktūros fondo įmonių pasisavinęs keliasdešimt milijonų eurų ir pralošęs juos bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje įmonėje „OB Holding 1“.
Estijoje už lošimų bendrovių veiklos licencijų išdavimą atsakingos Mokesčių ir muitų valdybos komunikacijos ir ryšių skyriaus specialistė Kertu Laadoga BNS teigė, kad institucija negali komentuoti, ar „OB Holding 1“ atžvilgiu yra atliekamas koks nors tyrimas.
„Estijos mokesčių administratorius privalo saugoti mokesčių paslaptį, todėl negalime atskleisti, ar konkretaus asmens ar bendrovės atžvilgiu vykdomos esminės procedūros. Be to, remdamiesi tuo pačiu principu, negalime komentuoti galimų procedūrų turinio ar tikslesnių detalių“, – komentare BNS sakė K. Laadoga.
Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba vėliau BNS paaiškino, kad šalyje nėra atsakingo lošimo saugiklių. Pagal rekomendacijas lošimų bendrovės turėtų skirti daugiau dėmesio, kad lošimas būtų saugus labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms, stebėti klientus, o identifikavus probleminį lošėją stabdyti lošimus ir kreiptis į jį.
„Gairės, deja, šiuo metu neįgyvendintos, nes organizatoriai neatliko jokių veiksmų. Gaunami tik kai kurių organizatorių pristatymai apie ateityje planuojamus atlikti veiksmus. Siekiant išvengti nesaikingo lošimo, atsakingo lošimo taisyklės galėtų būti nustatytos įstatyme, kadangi rekomendacijų, deja, nesilaikoma“, – BNS informavo tarnyba.
Tačiau stebint pinigų plovimo prevenciją privaloma nustatyti lošėjų tapatybę, tikrinti lėšų kilmę ir turto šaltinius, stebėti kliento operacijas, vertinti ir valdyti jo riziką, taip pat įdiegti vidaus kontrolę, paskiriant atsakingus darbuotojus.
