Pasak Roko Masiulio, Lietuvoje priimtas vadinamasis antiastravo įstatymas ir toliau pažeidžiamas, tačiau Ryga ir Talinas atsainiai žiūri į Vilniaus prašymus.
„Nuo metų pradžios sumokėjome virš 15 mln. baltarusiams už elektrą. Tai įstatymo pažeidimas toliau vyksta ir tas „figos lapelis“, tai yra, jog latviai yra gavę Rusijos prekybos rūmų raštą, kad nėra jokios baltarusiškos elektros, negali uždengti šitos situacijos ilgą laiką“, – interviu BNS sakė R. Masiulis.
„16 mln. eurų sumokėta baltarusiams už tą patekusią elektrą į Lietuvą – nuo šių metų pradžios iki gegužės praktiškai pabaigos – 24-os dienos“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, kreipimasis į Latvijos operatorę AST kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų, savo ruožtu biržos operatorė „Nord Pool“ vykdo tyrimą.
„Iš latvių gavome atsakymą, kur dar įrodo, kad labai aktyviai Estijos „Elering“ šitame dalyvauja, atsakymas buvo bendras – AST ir „Elering – nors mes kreipėmės į AST. Nieko naujo tame atsakyme mes nematėme, toks daugiau atsirašymas. Tai toliau mes su jais bendrausime, be abejo, pasiliekame ir visas teisines galimybes, iš to išplaukiančias“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Nord Pool“ atlieka tyrimą, per mėnesį jie turi jį atlikti ir tada žiūrėsime, kokios bus jų išvados“, – pridūrė jis.
R. Masiulis patikino, kad Baltarusijoje pagaminama daugiau elektros nei suvartojama, o fizinis elektros srautas iš Baltarusijos pasiekia Lietuvą.
„Tai akivaizdu, kad atkeliauja Baltarusijos elektra. Už atkeliavusią elektrą mes sumokame, tai užsimerkti gal ir patogu, bet tas patogumas ilgai negali trukti“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.
Jis pakartojo, kad Latvija išduoda neadekvačius pralaidumus prekybai – jos linija su Rusija yra 323 megavatai (MW), o prekybai išduodama 970 MW.
„Jeigu Latvija išduotų tokius pajėgumus, kokius patys turi, tai mūsų priekaišto pagrindo neliktų, bet jie išduoda pralaidumus žymiai didesnius. Ir kadangi jie žino kiekvieną dieną, kad rytdienai išduodami pralaidumus jie atiduoda ne savo pjūvį, o Lietuvos pjūvį, lygiai taip pat žino, kad dirbtinai bus užkištas Latvijos ir Lietuvos skerspjūvis“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, taip dirbtinai užblokuojama galimybė patekti į Lietuvą pigesnei elektrai, susidaro pastebimi elektros kainų skirtumai Latvijoje ir Lietuvoje.
„Bet realiame gyvenime elektra fiziškai tai teka tiesiai iš Baltarusijos į Lietuvą. Tuo tarpu iš Latvijos į Lietuvą linija yra išnaudojama tik 40 proc. fiziniam srautui, visa kita yra dirbtinai užblokuota, neva elektrai iš Rusijos, kuri niekad neteka. Todėl tas dirbtinis blokavimas linijos užkemša pigesnės elektros iš šiaurės galimybę į Lietuvą“, – sako „Litgrid“ vadovas.
R. Masiulis palygino situaciją su Rengės geležinkelio ruožo išardymu, kurį vėliau Lietuvai teko atstatyti ir dar sulaukti Europos Sąjungos sankcijų.
„Čia yra „elektrinė Rengė“. Dirbtinai užblokuojamas pralaidumas tarp Latvijos ir Lietuvos, ir dar kokiu pagrindu – prekybai su Rusija ir Baltarusija. Tai Lietuvai dvigubai skauda – viena, prekyba su Baltarusija gaunasi, o antra, kad užblokuojama, elektrinė Rengė yra išardoma“, – sakė R. Masiulis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Talino ir Rygos vienašališkai patvirtinta trišalė prekybos elektra su Rusija metodika ne tik leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) planuoja pirmoje birželio pusėje baigti tyrimą dėl metodikos, pastaroji yra apskųsta ir Europos Komisijai (EK).
Energetikos ministerija skelbė, kad Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos su Rusija metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.
