Oficialūs duomenys gali nustebinti – per šį ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną gripas jau pražudė 67 žmones. Tai yra daugiau net nei nuo prieš kelis metus pasaulį supurčiusios COVID-19 ligos. Nuo jos šį sezoną mirė 56 asmenys.
Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), dauguma mirusiųjų priklausė vyresnio amžiaus grupei, turėjo gretutinių ligų, buvo nepasiskiepiję.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje kovo 24–30 d. (13-ąją šių metų savaitę) nuo gripo mirė dar du žmonės – asmenys priklausė 50–59 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei. Abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo.
Taip pat 103 asmenys dėl gripo pateko į ligonines, tai yra daugiau nei dar užpraeitą savaitę. Dėl COVID-19 ligos ligoninėje atsidūrė 22 žmonės, intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 9 asmenys.
Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (12-ąją savaitę buvo 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 28-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
Stebimas sunkus gripo sezonas
Kaip portalą tv3.lt informavo nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, stebimas sunkus gripo sezonas.
„Tai – viena iš priežasčių, galimai lėmusių didesnį mirčių skaičių. Nuo 2024 m. 51-osios savaitės EuroMOMO pranešė apie didesnį nei tikėtasi mirtingumą dėl visų priežasčių, daugiausia 45 metų ir vyresnių asmenų“, – nurodė įstaiga.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, stebimas sunkus gripo sezonas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2024–2025 m. sezonas yra aktyvesnis: registruojama daugiau susirgimų ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), didesni hospitalizuotų asmenų ir mirties atvejų skaičiai.
„Didžiausią poveikį 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupei turėjo gripo ir SARS-CoV-2 infekcijos. Stebima bendra gripo A ir B bei respiracinio sincitinio viruso cirkuliacija, kuri lemia didesnį sergamumą ŪVKTI. Bendrai situacija Lietuvoje nėra išskirtinė, stebimi rodikliai panašūs į kitų ES šalių rodiklius“, – nurodė NVSC.
Tiksliau diagnozuoja gripą
Teigiama, kad didesnį registruojamą gripo, tarp jų – ir mirties, atvejų skaičių galima sieti ir su diagnostikos pokyčiais, t. y. nuo 2024 m. spalio asmens sveikatos priežiūros įstaigose naudojami greitieji gripo ir COVID-19 testai“, – nurodė įstaiga.
Kaip kiek anksčiau yra komentavusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė, kai kada atvežtas į ligoninę žmogus miršta net nespėjus jo hospitalizuoti, tačiau žinant infekcijos sukėlėją galima tiksliau įvardyti mirties priežastį.
„Nemokamai yra atliekami ne tik greitieji COVID-19, bet kombinuoti testai, kai galima nustatyti ir gripo virusą. Taigi matome, kad didesnis testavimas bei galimybė vienu metu nustatyti kelis virusus ir padidino mirčių skaičių.
„Kaip ir kalbant apie vyresnio amžiaus žmones – susidarė ilgesnis tarpas, kai žmonės išvis nesusidūrė su gripo virusu, jų imunitetas yra išblėsęs ir ligos eiga sunkesnė“, – svarstė A. Žvirblienė.
Tai leidžia tiksliau nustatyti mirties priežastį. Nors tie žmonės, kurie mirė, mirė nuo gripo sukeltų komplikacijų, bet gripo virusas buvo pagrindinis sukėlėjas“, – aiškino ji.
Be to, anksčiau mirtys nuo gripo galėdavo „pasislėpti“ po kitomis mirties priežastimis.
Įžvelgia pandemijos atgarsius
Paklausta, kodėl šiemet galėjusi susiklostyti tokia sergamumo gripu situacija, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė svarstė, čia greičiausiai vis dar matomi pandemijos atgarsiai.
„Tuo metu saugodamiesi COVID-19 infekcijos užkirtome kelią susidurti ir su kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Taigi didelė visuomenės dalis, tarp jų – ir vaikai nebuvo išvis susidūrę su gripu. Tad pirmas užsikrėtimas, kai jokio imuniteto prieš virusą nėra, gali būti sunkesnis.
Kaip ir kalbant apie vyresnio amžiaus žmones – susidarė ilgesnis tarpas, kai žmonės išvis nesusidūrė su gripo virusu, jų imunitetas yra išblėsęs ir ligos eiga sunkesnė. Aišku, ir pasiskiepijimo mastas nėra didelis, kaip žinia, rizikos grupėms priklausantys asmenys, toli gražu ne visada klauso tų rekomendacijų“, – aiškino imunologė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad mirčių nuo COVID-19 dabar fiksuojama nei buvo prieš kelis metus, net kai pandemija jau ėjo į pabaigą.
„Tai parodo, kad persirgimas COVID-19 visuomenėje yra šviežesnis, masiškai visi persirgo, bet tuo pačiu metu gripo persirgimų skaičius buvo žymiai mažesnis. Taigi dabar turime savotišką atoveiksmį – imunitetas įprastomis sąlygomis vyresniems žmonėms būtų buvęs pastimuliuotas, o dabar to neatsitiko“, – svarstė A. Žvirblienė.
Rizikas didina gripu persirgus ne kartą
Kartu mokslininkė teigė nemačiusi informacijos, kad šį sezoną plintančių gripo virusų kamienai būtų kažkaip išskirtinai virulentiški ar pavojingi. Tačiau ji pabrėžė, kad rizikos didėja, jei žmogus tenka susidurti su skirtingo tipo virusais.
„Reikia nepamiršti, kad yra skirtingi – A ir B tipo gripo virusai. Kai žmogus perserga gripu, nežinodamas, koks tiksliai jis buvo, po mėnesio ar dviejų susirgti galima dar kartą. Ir tada žmogus galvoja, kad tai negali vėl būti gripas, mat jau persirgo.
O A ir B tipo gripo virusai yra visiškai skirtingi ir susirgti jais galima nepriklausomai nuo to, kad vieną kartą jau persirgai – imunitetas, įgytas susirgus A tipo virusu, neapsaugos nuo B tipo“, – komentavo A. Žvirblienė.
Pasak jos, nors tai skirtingos ligos, kiekviena jų išsekina organizmą, didėja rizika, kad susirgimas gali baigtis ir rimtomis komplikacijomis.
„Kiekvienas persirgimas bet kokias infekcine liga išnaudoja mūsų resursus. Užtrunka, kol imuninė sistema dorojasi, tad jai sunku po mėnesio kito vėl atlikti tokį didelį darbą.
Be to, pasitaiko ir antrinės, bakterinės infekcijos, kai, pavyzdžiui, mūsų nosiaryklėje gyvenantys pneumokokai ar kiti mikroorganizmai sukelti plaučių uždegimą“, – kalbėjo imunologė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
