„Dabar tas skaičius yra stabilizavęsis ir siekia 2,5-3 tūkst. atvejų per metus. Kas yra džiugu, kad yra stadijos poslinkis į ankstyvąsias. Iš principo didžiąją dalį mes nustatome pirmoje ir antroje stadijoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas Marius Kinčius.
Anot jo, ši onkologinė liga yra „numeris vienas tarp vyrų.“
Sergantys prostatos vėžiu susiduria su nerimu
Pasak M. Kinčiaus, šia liga sergantys arba gydymą pabaigę vyrai susiduria su emociniais iššūkiais.
„Ar tai būtų pačios onkologinės ligos sukeliamas nerimas, ar susiduria su šlapimo nelaikymu, ar erekcijos sutrikimais“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė, 2020 metais atliktas tyrimas parodė, kad beveik visi sergantys prostatos vėžiu susiduria su nerimu.
Anot direktorės, pagrindinėmis priežastimis sergantys įvardijo jų ir jų artimųjų gyvenimo būdo, kasdienybės pokyčius, taip pat vyrai baiminosi, kad nebegalės uždirbti ir išlaikyti šeimos, pasikeis jų seksualinis gyvenimas.
„Kad liga grįš ar kad žmogus numirs, buvo tarp paskutinių priežasčių“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Tuo metu 2016-aisiais Vilniuje atlikto tyrimo duomenimis, penktadalio vyrų savižudybę sostinėje nulėmė priežastys, susijusios su prostatos vėžiu.
Siūlo tobulinti gydymo metodus
Maždaug pusė prostatos vėžio atvejų yra gydomi radikaliai. M. Kinčius teigė manantis, kad norint išvengti pašalinių gydymo reiškinių, reikėtų diegti fokalinės terapijos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams. Anot jo, tokie gydymo metodai sukelia ženkliai mažiau pašalinių reiškinių.
„Šie vyrai susiduria su gydymu susijusiomis komplikacijomis ir tai daro ženklią įtaką jų gyvenimo kokybei“, – sakė jis.
Kaip reikšminga priemonę M. Kinčius įvardijo robotinę chirurgiją, kurios sistema veikia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute.
„Priemokos gydymo įstaigoms už šių sistemų taikymą leistų dažniau taikyti šį gydymo būdą, o pacientams labai palengvintų pooperacinį laikotarpį: vyrai anksčiau grįžta į darbo rinką, mažesnis medicininių priemonių – tokių kaip įklotai, kompensavimo poreikis“, – sakė jis.
Santaros klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Aivaras Grybas teigė, kad su šlapimo nelaikymu susiduriantiems pacientams padėtų ankstyva ir pakartotinė reabilitacijos, dirbtinų sfinkterių implantavimas.
Jis pridūrė, kad su šlapimo nelaikymu susiduria 10 proc. vyrų, 90 proc. iš jų šią problemą patiria po prostatos vėžio.
Kaip rodo duomenys, dauguma prostatos vėžiu sergančių vyrų susiduria su erekcijos sutrikimais.
„Atlikus 60 tūkst. vyrų apklausą, kuriems padaryta radikali prostetaktomija, labai bloga lytinė funkcija buvo 81 procentui. Tai yra didžiulis skaičius“, – tvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Titas Simaška.
Anot jo, daugiau nei pusei vyrų nebuvo pasiūlytas erekcijos sutrikimo gydymas, nes apie tai įprastai šnekama mažai.
Prostatos vėžio atvejų galėtų daugėti
Pasak NVI direktoriaus pavaduotojo, 2006 metais, kai buvo įdiegta ankstyvos diagnostikos programa, fiksuota 4-4,5 tūkst. prostatos vėžio atvejų per metus.
Anot M. Kinčiaus, vykdant prevencinę programą Lietuvoje yra diagnozuojami 95 proc. prostatos vėžio atvejai. Bent kartą programoje yra dalyvavę 70 proc. visų šalies vyrų.
„Prostatos vėžį mes nustatome labai anksti ir jį nustačius vyrai tikrai gyvena ilgą laiką su ta liga, nes tai yra lėtai progresuojanti liga“, – sakė M. Kinčius.
Šioje programoje dalyvauja vyrai nuo 50 iki 70 metų. Tie, kurie savo šeimoje yra susidūrė su onkologiniais prostatos vėžio susirgimais, pradedami testuoti anksčiau – nuo 45 metų.
Pasak A. Grybo, prostatos vėžio susirgimų ateityje turėtų daugėti, nes visuomenė senėja, o gyvenimo trukmė ilgėja.
