Tai savo spaudos konferencijoje konstatavo opoziciniai socialdemokratai, pareiškę, kad Lietuvoje galioja ne tik diskriminacinis reguliavimas dėl slėptuvių, bet nėra ir realių evakuacijos planų, o gyventojai nežino elementarios civilinės saugos informacijos.
Slėptuvės tik išrinktiesiems
Socialdemokratų partijos atstovė Dovilė Šakalienė sakė, kad vos prasidėjus karui Ukrainoje ją užplūdo gyventojų klausimai apie slėptuves, kitus apsisaugojimo būdus, bet atsakymai į šiuos klausimus yra sudėtingesni, nei gali pasirodyti.
Pasak politikės, ją nustebino Vidaus reikalų ministerijos, ministrės ir kitų aukštų pareigūnų pozicija esą „nereikia panikuoti“.
„Tai yra klaida, tiek planavimo, tiek komunikacijos“, – įsitikinusi D. Šakalienė, nusistebėjusi, kad raginama investuoti į oro gynybą, o civilius gyventojus tarsi norima nustumti į šoną.
Anot jos, toks požiūris stebina, nes „mes nesame Rusijos Federacija, kuri nesirūpina savo gyventojais“.
Pasak D. Šakalienės, kuri priklauso Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, net šis komitetas po daugiau nei mėnesio laukimo negavo visų norimų atsakymų apie realią slėptuvių padėtį, skaičių Lietuvoje.
Tiesa, yra žinoma, kad slėptuvės Lietuvoje skirtos ne gyventojams, bet valdininkams ir tiems, kurie atliks tam tikras užduotis karo metu. Gyventojai turės slėptis kolektyvinės apsaugos statiniuose, tai yra – mokyklose ir darželiuose su dideliais langais ir šie pastatai gali tapti spąstais nuo oro pavojaus bėgantiems žmonėms.
„Šiuo metu yra žinoma, kad iš 1000 sovietų laikais statytų slėptuvių 150 yra parduotos, o 800 būklė reikalauja įvertinimo. Situacija tokia, kad tik 18 proc. gyventojų turėtų kur pasislėpti, dar 34 proc. galėtų glaustis kolektyvinės apsaugos statiniuose, kuriems net nėra jokių specialių reikalavimų“, – tikino D. Šakalienė.
Sirenas, pranešančias apie oro pavojų Lietuvoje, taip pat girdėtų tik pusė gyventojų, evakuotis galėtų ne visi norintys.
Naujos slėptuvės po prekybos centrais?
Pasak kito socialdemokrato Lino Jonausko, jie nėra linkę tik kritikuoti, todėl siūlo skubiai kibti į darbus. Vienas pirmųjų socialdemokratų pasiūlymų yra naujas teisinis reguliavimas statomiems visuomeniniams pastatams, tai yra, reikalauti, kad po visais naujais statomais prekybos centais, mokyklomis ar darželiais būtų rengiamos slėptuvės.
L. Jonauskas taip pat Vyriausybę ragina išpirkti privačiose rankose atsidūrusias slėptuves, kad karo atveju žmonėms nereiktų mokėti pinigų už galimybę pasislėpti.
Na, o Eugenijus Sabutis įsitikinęs, kad vienas svarbiausių dalykų, matant situaciją Ukrainoje, yra civilių gyventojų evakuacija, o tam reikia daugiau regionų valdžios įsitraukimo.
„Reikia kuo daugiau decentralizavimo, nes karas Ukrainoje parodė, kad sprendimus turi priimti vietoje esantys politikai“, – tikino E.Sabutis, taip pat stinga ne tik evakuacijos planų, bet ir informacijos gyventojams, jų edukacijos.
Dokumentuose ir planuose, pasak jo, viskas tvarkinga, bet realybė yra visiškai kitokia.
Socialdemokratai įsitikinę, kad karo atveju bene didžiausiame pavojuje atsidurtų neįgalieji, motinos su autizmo spektro sutrikimo vaikais, kitos pažeidžiamos visuomenės grupės.
