Lietuvos politikai prognozuoja daug dramos: „Dar formuojant koaliciją buvo aišku“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skvernelis atvirai – apie nuotaikas partijos viduje bei tolesnius darbus: įvardijo, kokiais klausimais sutars su konservatoriais

Šaukiama neeilinė Seimo sesija: spręs dėl Ruginienės kandidatūros

Žemaitaitis apie naujas ministrų pavardes: „Bus sprendimas“

LSDP nebemato galimybių tęsti darbo esamos koalicijos sudėtyje, drauge su „aušriečiais“ ir demokratais, todėl kuria naują valdančiąją daugumą. Vis tik, kad joje lieka „Nemuno Aušra“ kritikos yra negailima.

Politologas: „Nemuno aušra“ – be aiškios ideologijos

Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga, kalbėdamas apie galimą būsimą koaliciją, teigė, kad „Nemuno aušrą“ jis laiko nepatikima politine jėga be aiškios ideologijos, todėl jos indėlis į valdžią abejotinas.

„Dar formuojant koaliciją buvo aišku, kad „Nemuno aušros“ pasirinkimas nėra sėkmingas. Aistis Zabarauskas pavadino ją projektu, o ne partija, nes ši neturi nei ideologijos, nei aiškios krypties, o netgi atsiduoda antisemitizmu.

Todėl sunku pasakyti, kokį indėlį ši politinė jėga gali įnešti į valstybės valdymą, juolab, kad dabar per derybas jie reikalavo daugiau postų“, – kalbėjo ekspertas.

Pasiūlymą Sauliaus Skvernelio vedamai partijai „Vardan Lietuvos“ atsitraukti iš koalicijos pašnekovas mato kaip žingsnį, priimtą dėl asmeninių interesų.

„S. Skvernelio partija šį kartą nepakviesta dėl asmeninių ir emocinių priežasčių. S. Skvernelis buvo pareiškęs, kad reikėtų keisti ministrą pirmininką, jei šis neatsakys į klausimus, o „Nemuno aušra“ dar labiau kėlė triukšmą – kritikavo mokesčių reformą, nekilnojamo turto mokestį, dalyvavo protestuose, nors buvo valdančiojoje koalicijoje.

Dėl to ši partija atsidūrė pusiau opozicinėje padėtyje, o S. Skvernelio reikalavimai išliko labiau asmeniški“, – komentavo politikos apžvalgininkas.

Pasak S. Spurgos, galimos koalicijos dauguma būtų silpna ir priklausytų nuo mažesnių frakcijų bei nepriklausomų narių reikalavimų.

„Koalicija iš socialdemokratų, „valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ – jų darbas bus sudėtingas. Socialdemokratai su „Nemuno aušra“ turi 71 balsą, valstiečiai galėtų pridėti tik šešis, o kiti balsai priklausytų nuo papildomų derybų.

Tai reiškia, kad dauguma bus trapi, o lenkai ir nepriklausomi nariai, tokie kaip Ignas Vėgėlė, turės savų reikalavimų“, – pabrėžė jis.

„Nemuno Aušra“ neva siekia daugiau galios

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad sustiprėjusi „Nemuno Aušra“ siekia daugiau galios, tačiau dėl ministrų skyrimo kyla konfliktų su prezidentu ir kitais partneriais, todėl koalicijos darbas bus sunkesnis.

„Pasikeitus jėgų santykiui, „Nemuno aušros“ svoris dar labiau išaugo. Jie jau turi tris ministrų portfelius, todėl turės pagrindą reikalauti daugiau.

Tačiau kyla klausimų dėl ministrų paskyrimų – Remigijus Žemaitaitis siekia, kad jie būtų partiniai, o prezidentas yra pareiškęs, kad „Nemuno aušros“ kandidatų netvirtins.

Tai kuria papildomą įtampą, todėl tiek derybos, tiek tolesnis darbas koalicijoje neabejotinai bus sudėtingesni nei iki šiol“, – pasisakė S. Spurga.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po socialdemokratų sprendimo tęsti koalicijos darbus be S. Skvernelio vadovaujamos partijos „Vardan Lietuvos“ ir jungtis su „valstiečiais“, Seimo pirmininkas sako, kad jo partija dabar pradės naują etapą – opozicijoje, o pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos ilgalaikėje perspektyvoje atneš tik naudą.

S. Skvernelis sutiko duoti interviu naujienų portalui tv3.lt ir papasakoti plačiau apie artėjančius darbus, nuotaikas partijos viduje.

Skvernelis apie darbą opozicijoje: su konservatoriais nebendradarbiaus

S. Skvernelis, dar anksčiau paklaustas, kokių naujų tikslų turi po pasitraukimo iš koalicijos, nurodė, kad dirbs opozicijoje ir neš pagrindines savo partijos vertybes, su kuriomis ir įsikūrė.

„Mes kalbėsimės su partijos nariais, bendrausime su partijos valdyba. Tai tikslas yra vienas – dabar būti opozicijoje ir būti konstruktyvia, dalykiška opozicija, kuri išlaikys tam tikras vertybes, principus, kurias mūsų partija deklaravo įsikurdama.

Mes tų principų: profesionalumo, standarto, patikimumo, skaidrumo, ir laikomės. Tai, matyt, labai bus svarbu šitas vertybes, būnant opozicijoje, taip pat ginti“, – sako S. Skvernelis.

Politikas taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su konservatoriais, vis dėlto, nurodė galimybę rasti bendrą kalbą vos keliais klausimais.

„Tikrai nebendradarbiausime [su konservatoriais – aut. past.], nes tai yra skirtingos politinės jėgos. Mes nesame dešinieji ir tikrai nematau kol kas poreikio kažką formalizuoti, tikrai to nereikia.

O dėl klausimų, kas susiję ypatingai su valstybės saugumu, nacionaliniu saugumu, vidaus saugumu, valstybės tam tikrų procesų dekriminalizavimu, tai man atrodo, kad čia mes tikrai būsime ir rasime bendrą kalbą.

Bet kitais klausimais, tai yra skirtingos ideologinės partijos ir čia tikrai nereikia kažkokių sąlyčio taškų ieškoti“, – aiškina politikas.

Sinkevičius: prezidento dalyvavimas formuojant koaliciją – Konstitucijos rėmuose

LSDP laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dalyvauja naujos valdančiosios daugumos formavime tiek, kiek jam tai leidžia daryti Konstitucija.

„Nėra taip, kad jis pakviestas į derybinę grupę ir dalyvauja prie stalo, kažką sako ar kažką siūlo. Bet prezidentas natūraliai seka politinius įvykius, stebi juos, analizuoja. Matyt, kad girdi ir klausosi, ką sako politiniai lyderiai, ir, matyt, turi pozicijų, kaip čia vertinti.

Jeigu prezidentas išsako kažkokią poziciją dėl kandidatų partiškumo arba išsako poziciją dėl dar kažkokių dalykų jau pačiai premjerei, tai manau, kad yra savotiškas dalyvavimas. Bet tas dalyvavimas, kaip sakyti, Konstitucijos rėmuose“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.