Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.
Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
„Ilgai diskutuojame, ar mūsų visuomenė yra pajėgi priimti įvairius pasirinkimus turinčius žmones, ir labai svarbu pastebėti kiekvieną žmogų Lietuvoje, atliepti realybę, todėl po mūsų diskusijų, įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, šis įstatymas ir gimė“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorių, liberalų ir laisviečių įregistruotas įstatymo projektas skelbia, kad civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Latvijoje įstatymo projektas pasistūmėjo daug toliau, nei lietuviškasis. Latvijos Saeima jau du kartus balsavo už Civilinės sąjungos įstatymą, tad projektui liko paskutinė stadija – priėmimas.
Latviškas apibrėžimas kiek trumpesnis už lietuvišką. Įstatymo projekte civilinė sąjunga apibrėžiama kaip dviejų fizinių pilnamečių asmenų notarinis susitarimas, kuriuo nustatomos arba nutraukiamos asmenų tarpusavio neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos.
Svarbus skirtumas tarp latviško ir lietuviško varianto – kaip įvardijami civilinę sąjungą sudarantys asmenys. Lietuviškame variante jie dažniausiai įvardijami partneriais, latviškame daugiausiai vartojamas terminas „civilinės sąjungos šalys“.
Sudaroma pas notarą
Tiek lietuviškame, tiek latviškame civilinės sąjungos variante nurodoma, kad ją gali sudaryti du pilnamečiai gyventojai, kurie nėra sudarę santuokos su vienas kitu ar kitais asmenimis, taip pat nėra įregistravę civilinės partnerystės su kitais bei nėra siejami giminystės ryšių.
Lietuviai ir latviai taip pat ketina reglamentuoti ir civilinės sąjungos sudarymo tvarką. Abiejuose variantuose nurodoma, kad sąjunga įregistruojama pas notarą, o šis pateikia duomenis gyventojų registrui.
Turi būti lojalūs, rūpintis bendru namų ūkiu
Ir lietuviškas, ir latviškas projektas numato ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių teises ir pareigas. Lietuviškame projekte nurodyta, kad partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.
Įstatymas numatytų, kad jei vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris.
Lietuviškas variantas taip pat numato galimybę vienam partneriui įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
Latvių įstatyme numatyta, kad sudarius civilinę sąjungą, šalys turi abipusę pareigą rūpintis ir išlaikyti viena kitą, rūpintis bendru namų ūkiu pagal kiekvienos šalies pajamas. Latviškas įstatymas pabrėžia, kad bendrame namų ūkyje civilinės sąjungos šalys turi vienodas teises. Kaip ir lietuviai, taip ir latviai numato galimybę partneriui įgalioti kitą partnerį veiki jo vardu.
„Nesutarimo atveju šalys turi stengtis susitarti. Prireikus šalys gali kreiptis į teismą, kad išspręstų ginčą“, – rašoma latviškame Civilinės sąjungos įstatymo projekte.
Kas yra asmeninė nuosavybė, o kas jau bendra?
Įstatymuose atskirta ir kas yra bendras partnerių turtas, o kas yra – atskiras turtas. Lietuviškas variantas numato, kad asmeniniu turtu civilinėje sąjungoje numatytas turtas, kuris abiejų partnerių atskirai įgytas iki civilinės sąjungos įregistravimo; partneriui dovanotas ar jo paveldėtas po civilinės sąjungos įregistravimo; partnerių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu partneriai bendrai; lėšos, vieno partnerio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio partnerio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; partnerio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta partnerio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybei.
Latviai asmeninę civilinę sąjungą sudariusių šalių asmeninę nuosavybę aprašė glausčiau. Pagal įstatymo projektą, kiekviena civilinės sąjungos šalis pasilieka turtą, kuris jai priklausė iki civilinės sąjungos sudarymo, taip pat turtą, kurį šalis įgyja civilinės sąjungos galiojimo metu, kaip atskirą turtą.
Jeigu civilinės sąjungos galiojimo metu vienai civilinės sąjungos šaliai priklausančios turto vertės pakeičiamos kitomis, jos yra tos civilinės sąjungos šalies nuosavybė. Įstatymas numato, kad kiekviena šalis civilinės sąjungos galiojimo metu turi teisę administruoti ir naudoti visą savo turtą.
Bendra partnerių nuosavybe lietuviškame variante laikomas turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu.
„Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip“, – rašoma įstatyme.
Latvijoje formuluojama panašiai.
„Viskas, ką šalys civilinės sąjungos metu įgyja bendrai arba per vieną iš jų, bet abiejų šalių lėšomis ar kitos šalies veikla, yra bendroji abiejų šalių nuosavybė. Kilus abejonių, darytina prielaida, kad turtas abiem šalims priklauso lygiomis dalimis“, – dėstoma latviškame variante.
Lietuvoje, jei bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, partneriai turės teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus.
Latviškame įstatyme teigiama, kad civilinės sąjungos šalių bendrą turtą šalys valdo ir tvarko bendrai. Šalių susitarimu bendrą turtą gali valdyti viena iš šalių. Vienos šalies veiksmui su šiuo turtu reikalingas kitos šalies sutikimas.
Latvijos įstatyme gana siaurai aptariamas bendro turto naudojimas, kai tuo metu lietuviai numato daugiau reguliuojamų aspektų.
Pavyzdžiui, kad partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą ar kad jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Latviškame variante tokios detalės nėra numatytos.
Latvijoje – paveldėjimas tik sudarius sutartį
Tikriausiai didžiausiu skirtumu tarp lietuviško ir latviško įstatymo projekto galima laikyti paveldėjimo tvarką.
Lietuviškame variante numatyta, kad palikėją pergyvenęs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra.
Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą.
Latviška tvarka griežtesnė. Joje numatyta, kad mirties atveju, velionio turtą partneris paveldi tik tuo atveju, jeigu turtas buvo paliktas testamentu arba prieš mirtį buvo sudaryta paveldėjimo sutartis. Paveldėjimo sutartis turi viršenybę prieš testamentą. Jei to nebuvo, paveldėjimas atitenka giminaičiams.
Pabaiga skelbiama panašiai
Tiek lietuviai, tiek latviai civilinės sąjungos nutraukimą reglamentuoja panašiai. Lietuviškame projekte nurodyta, kad civilinė sąjunga pasibaigia, kai partneriai sudaro santuoką; kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu; kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu.
Latviškame variante nurodyta, kad civilinė sąjunga pasibaigia mirus vienai civilinės sąjungos šaliai; teismui paskelbus vieną civilinės sąjungos šalį mirusia; sudarant civilinės sąjungos šalių tarpusavio santuoką; nutraukus civilinę sąjungą pas notarą; teismo nuosprendžiu dėl civilinės sąjungos nutraukimo.
Grindžia KT sprendimais
Tiek lietuviai, tiek latviai įstatymo reikalingumą kildina iš savo šalių konstitucinių teismų sprendimų.
Lietuviškame Civilinės sąjungos įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, kuriame akcentavo, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
KT išaiškino, kad pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
„Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota teisinė doktrina suponuoja, jog bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti ir apsaugoti, nepažeidžiant lygiateisiškumo bei diskriminacijos draudimo principų“, – teigia įstatymo rengėjai.
Latviai savo iniciatyvą taip pat grindžia savo KT sprendimu. Viena LGBT pora kreipėsi į teismą, kai moters partnerė negavo išmokos išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Teismas išaiškino, kad šeima nėra tik santuoka grįsta žmonių sąjunga, o valstybė turi apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.
Latviško nekopijavo, nes neskaitė
Viena iš Civilinės sąjungos įstatymo teikėjų konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad latviško įstatymo nėra skaičiusi, o Latvijos politikai, rengdami savąjį įstatymą, žadėjo remtis pernai Lietuvos Seime atmestu Partnerystės įstatymu, kuriuo su kaimynais pasidalino Laisvės partija. Kiek atmestu laisviečių projektu latviai rėmėsi, J. Sėjonienė tikino nežinanti.
„Mes latvių su savo Civilinės apsaugos įstatymu nekopijavom, bandom rasti visus įmanomus kompromisus, kad tiktų konservatyviesiems, ne tik konservatoriams, bet ir opozicijai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė parlamentarė.
J. Sejonienė taip pat pabrėžė, kad Latvijoje pagrindiniai įstatymo iniciatoriai – konservatoriai.
Vienas pagrindinių skirtumų tarp latviško ir lietuviško įstatymų – numatyta paveldėjimo teisė. J. Sejonienė teigė, kad reglamentuoti paveldėjimo galimybę įstatymo rengėjams buvo svarbu.
„Civilinėje sąjungoje esantys žmonės yra artimieji, paveldėjimas jiems taikomas kaip artimiesiems, kad nereikėtų mokėti jiems mokesčių. Tai yra svarbu žmonėms“, – teigė J. Sejonienė.
Mitalas: nepaišyčiau tų nuomonių tokia minorine gaida
Kitas Civilinės sąjungos įstatymo teikėjas, Laisvės partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Latvijos politikai tikrai nagrinėjo pernai atmestą Partnerystės įstatymą rengdami savąjį projektą.
LGBT bendruomenėje Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymas didelės euforijos nesukėlė, o reakcijos buvo gana rezervuotos. V. Mitalo kolega, vienas iš atmesto Partnerystės įstatymų rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius civilinės sąjungos projektą vadino „radikaliu kompromisu“ ir teigė jo dėl to nebūsiantis tarp jo teikėjų, bet balsuosiantis „už“.
„Kolegos šiandien Seime pristatė kompromisų kupiną Civilinės sąjungos įstatymo projektą, aš neketinu būtų vienu iš šio įstatymo teikėjų, tad jo nepasirašysiu, ir to mano parašo nebus todėl, kad aš visą laiką siekiau daugiau teisių porose gyvenantiems asmenims, o ne daugiau kompromisų“, – sakė parlamentaras.
„Aš daug kalbuosi su žmonėmis ir su įvairiomis organizacijomis, dalyvavau diskusijoje <...>, tai aišku mūsuose yra dalis žmonių, kuri sako ir seniai sako, kad Lietuva yra pasirengusi daug liberalesniam projektui, kuris apibrėžtų ir įtvirtintų daugiau dalykų, negu dabartinis įstatymas“, – į atsargų požiūrį į įstatymą reagavo V. Mitalas.
Laisviečio nuomone, nors įstatymas turi daug kompromisų, jis neturėtų būti visiškai nepriimtinas žmogaus teises ginančiai bendruomenei.
„Suprantu, kad bent dalis jų įžvelgia, kad jei negalima liberalesnio projekto Seime svarstyti, galbūt toks projektas būtų galimas. Nepaišyčiau tų nuomonių tokia minorine gaida, nors tikrai yra žmonių, kurie nori daug kitokio projekto, negu dabar pateiktas“, – sakė V. Mitalas.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
Pastaruoju metu lyčiai neutralių santykių įteisinimo oponentai sako, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Partnerystės projektus inicijuojantys politikai laikosi pozicijos, kad visoms poroms turi būti sudaryta galimybė įteisinti santykius, taip pat pabrėžia, kad partnerystė reikalinga ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusiems kartu gyvenantiems asmenims.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
