Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, laiške Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui bloko Josepui Borrelliui, EK vykdomojo pirmininko pavaduotojui Valdžiui Dombrovskiui, EK transporto komisarei Adinai Valean ir EK žemės ūkio komisarui Januszui Wojciechowskiui pabrėžiama, kad Rusijos sprendimas nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir Odesos uosto bombardavimas pablogina ir taip sudėtingą maisto saugumo situaciją pasaulyje.
Ministrai pažymėjo, kad transporto maršrutas tarp Ukrainos ir Baltijos šalių gali tapti „perspektyvia ir ilgalaike alternatyva“ Ukrainos grūdų išvežimui. Koridoriaus infrastruktūros tobulinimas ir krovinių tvarkymo tarp skirtingų geležinkelio vėžių palengvinimas padėtų padidinti transportavimo pajėgumus.
URM pranešime pastebima, jog pritaikius supaprastintas administracines procedūras Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, įvedus žaliąsias linijas ir perkėlus muitinės procedūrų atlikimą į Baltijos šalių uostus galima būtų pervežti net kelis kartus daugiau žemės ūkio produkcijos tiek kelių, tiek geležinkelių transportu.
„Baltijos šalių infrastruktūra gali tapti perspektyviu ir patikimu Ukrainos produktų tranzito maršrutu. Baltijos šalių jūrų uostai turi didelius krovos pajėgumus žemės ūkio produktams – 25 mln. tonų per metus vien tik grūdams“, – teigiama laiške.
Ministrai laiške kviečia EK aktyviai bendradarbiauti su visomis ES šalimis narėmis siekiant užtikrinti Ukrainos produktų tranzitą ir įvertinti Lietuvos pasiūlytas konkrečias priemones, stiprinti alternatyvų Baltijos kelio maršrutą.
Savo ruožtu G. Landsbergis „Twitter“ paskyroje taip pat tvirtina, kad nuo Vilniaus NATO viršūnių susitikimo „Putinas jaučiasi padrąsintas eskaluoti situaciją, pasitraukiant iš grūdų sandorio, puolant Odesos, o šiuo metu – ir Dunojaus uostą“.
„Turime užtikrinti, kad mūsų ryžtas padėti Ukrainai pasiekti pergalę ir narystė NATO būtų geriau suprantami. Laikas padvigubinti savo pastangas“, – ragino jis.
Susiekimo ministras yra teigęs, jog Lietuva turi pasiūlymų, kaip greitai padidinti iš Ukrainos pervežamų grūdų apimtis iki Baltijos jūros, tačiau derybos dėl jų su EK ir Lenkija nėra sklandžios.
Ano jo, greitinant ukrainietiškų grūdų pervežimą Lietuva siūlo muitinės ir sanitarinę krovinių patikrą iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkelti į Klaipėdos uostą, be to, siūlo, kaip sklandžiau sekti krovinius Lenkijos teritorijoje.
Balandį jis yra sakęs, kad ukrainietiškus grūdus geležinkeliu į Lietuvą per Lenkiją sklandžiai gabenti trukdo eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje.
Rusijai nuo praėjusios savaitės pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad grūdų išvežimui bus ieškoma alternatyvų Baltijos jūroje.
Anksčiau praėjusią savaitę Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigė, jog Lietuva galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
A. Latako teigimu, dabartiniai Klaipėdos uosto pajėgumai siekia 10–15 mln. tonų grūdų kartu su maždaug 3,5 mln. tonų siekiančiu Lietuvos grūdų augintojų eksportu.
Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami per kitas ES šalis.
