Lietuvos ir Ukrainos vadovai Vilniuje turės daug ką aptarti, tiesiai iš Vilniaus V. Zelenskis patrauks į Paryžių, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ukrainos ir Rusijos santykius V. Zelenskis pavadino labai sudėtingais ir G. Nausėda, matyt, galės sužinoti paskutinius šio pasiruošimo štrichus, aptarti, ką V. Zelenskis padės ant derybų stalo.
Tiesa, Lietuvos ir Ukrainos santykiai, pasak specialistų, keičiantis prezidentams nesikeičia, asmenybės politikoje svarbios, bet bendra politikos linija – dar svarbesnė.
Svarbu žinoti, ko nori Ukraina?
Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad Lietuvos ir Ukrainos santykiai yra pagrįsti tuo, kad Lietuva nori kaimynystėje turėti į Vakarus orientuotą Ukrainą ir intensyviai dirba tuo klausimu. Na, o Ukrainos interesas – turėti sąjungininką ir rėmėją Vakarų struktūrų viduje, kuris padėtų „stumti“ Ukrainos interesus, skatinti bendradarbiavimą.
„Šia prasme pokyčio nėra, nes interesai išlieka. Problema gal yra ta, kad Ukrainos suartėjimo su Vakarais kontekste esminiai darbai, kurie turi būti padaryti, yra Ukrainos pusėje: reformos, kova su korupcija, įstatymo viršenybė, teisėsaugos nepriklausomumas. O čia mes tegalime paskatinti, gal kai kuriose srityse šiek tiek padėti, bet šiaip tai yra ukrainiečių reikalas. Kaip sėkmingai jie vykdys tas reformas priklausys nuo jų. Taigi ir buvusios prezidentės ir dabartinio prezidento tikslas, užduotis, neleisti ukrainiečiams pasimiršti, kokios reformos privalo būti vykdomos“, – sakė politologas.
Dar vienas svarbus aspektas – santykiai su Rusija. Ir mūsų, ir Ukrainos santykiai su Rusija įtempti.
„Dabar Lietuvoje vyksta diskusija, ar gerai V. Zelenskis daro, kad priiminėja Šteinmeierio formulę ir eina į derybas su Rusija. Radikaliau nusiteikę lietuviai sako, kad nereikia to daryti, o ne tokie radikalūs mano, kad geriau taika, nei karas. Taigi, yra niuansų ir klausimų. Taip, Ukrainos prezidentas pasakė, kad mėgins judėti susitarimo link. Kiek jam tai pavyks, klausimas. Situacija Donbase nėra kontroliuojama ukrainiečių ir didele dalimi net ne rusų. Ten yra daug veikėjų su savais interesais“, – svarstė L. Jonavičius.
Rusija, pasak politologo, matyt, turi interesą šiek tiek deeskaluoti konfliktą, nes jiems užtenka „užšaldyto“ konflikto tam, kad galėtų kontroliuoti Ukrainos gravitaciją į Vakarus. O V. Zelenskiui, laimėjusiam rinkimus su pažadu pasiekti taiką, svarbu ir į tai žiūrėti iš vidaus politikos pozicijų.
Taigi, klausimas ar Lietuva gali ir turi priversti V. Zelenskį koreguoti savo politinius planus, kokia iš to būtų nauda?
„Mūsų prezidentui reikia apsispręsti, kaip jis nori elgtis, jei kalbame apie pokytį. Iš esmės yra didelis politikos tęstinumas su daug neaiškumų“, – sakė politologas.
Jis aiškino, kad Ukrainos progreso esmė – Ukrainos viduje. Susitarimas su oligarchais, kova su korupcija. Ukraina turi daryti ir dar kartą daryti, Lietuva visada sakė, kad gali padėti, bet tam, kad padėtum reikia žinoti, ko ukrainiečiams reikia.
„Koks yra jų planas? Negalima atvažiuoti ir sakyti, darykite tą ir aną? Taip nedaroma. Susitikimo metu naudinga būtų iškvosti ukrainiečius, ką jie nori padaryti? ir tada žiūrėti, kaip Lietuva gali prie to prisidėti“, – aiškino L. Jonavičius.
Jis įsitikinęs, kad asmenybės politikoje yra svarbios, bet daugiau lemia santykių visuma.
„Žinoma, asmenybės yra svarbesnės, jei jos yra iš didžiųjų, įtakingesnių valstybių. Taip pat visada yra struktūriniai veiksniai. Kad ir kokia stipri buvo mūsų prezidentė, bet Lietuvos, kaip valstybės svoris nebuvo pakankamas tam, kad galima būtų vienašališkai formuoti darbotvarkę. Kaip bežiūrėtum, viskas vistiek atsiremia į tai, kaip susitars prancūzai su vokiečiais, koks bus amerikiečių vaidmuo ir ką tos valstybės norės daryti“, – kalbėjo L. Jonavičius.
Jis sakė, kad mes dirbdami su Ukraina gauname matomumą. Ukraina yra klausimas į kurį Lietuva koncentruojasi ir kur Lietuva mano esanti ekspertė. Žinoma, čia reiktų matuoti, kiek tokia pozicija priimama ir suprantama kitose valstybėse, bet tai mūsų tapatybės sudėtinė dalis. Mes dirbame su Rytų partneriais, nes manome, kad mums tai svarbu, norėtume būti priimami ir matomi, kaip ekspertai.
Nėra blogų ženklų
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako, kad nėra ženklų, kad mūsų politika Ukrainos atžvilgiu keisis.
„Mūsų politika Ukrainos atžvilgiu yra strateginis Lietuvos gynimas. O asmenybės, tai viskas priklauso nuo žmonių supratimo ir aktyvumo, kiek jie turės įžvalgų ir iniciatyvių. Manau abi pusės iniciatyvų turi“, – sakė buvęs ambasadorius, pripažinęs, kad po V. Zelenskio išrinkimo Ukrainos politika pasikeitė.
„Prezidentas, kaip svarbiausią tikslą deklaravo taiką Ukrainoje. Žinoma, taika priklauso nuo Vladimiro Putino, taikos raktelis jo pusėje. V. Zelenskio taikos siekis atvedė prie to, kad atitraukiamos kariuomenės ir išsaugomos žmonių gyvybės ir tai – labai gerai. Kad ir kokia schematiškai teisinga būtų politika, ji negali būti žmogėdriška. Žmonės laukia taikos, apsikeitimo belaisviais. Manau, V. Zelenskis sakydamas, kad iš Normandijos formato tikisi apsikeitimo belaisviais, rodo savo humanistinę poziciją. Nors žinoma jis labai stipriai rizikuoja“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Anot jo, anksčiau ar vėliau iš V. Zelenskio bus pareikalauta gyvenimo pagerėjimo. Taika priklauso nuo Kremliaus, bet V. Zelenkis atsiliepia žmonių lūkesčiams, kurie nori taikos, bet nenori nuolaidų. Todėl jis yra sudėtingoje situacijoje.
Pasak buvusio ambasadoriaus, viskas, ką daro Lietuvos institucijos Ukrainoje, yra daroma ginant Lietuvos interesus.
„Mes nežinoma, kada Rusija sustos, kada agresija baigsis. Gal ji sustos Ukrainoje, o gal mėgins dar labiau išplėsti imperijos ribas, todėl reikia būti pasiruošus. <..> Lietuva turėtų ir galėtų imtis tokių iniciatyvų, kaip, kad „Vilniaus dešimtukas“. Gal dabar Lietuva su Lenkija galėtų kažką inicijuoti kuriant koalicijas Europos Sąjungoje ir NATO“, – kalbėjo buvęs ambasadorius Ukrainoje, pripažinęs, kad mūsų resursai – riboti, bet iniciatyvos praauga ekonominę ir finansinę galią.
„Mes negalime nuvežti į Ukrainą daug pagalbos materialine prasme, bet galime nuvežti daug pagalbos patirties prasme“, – svarstė P. Vaitiekūnas.
Maži, bet svarbūs
Politologas Linas Kojala aiškino, kad V. Zelenkis yra naujas prezidentas, kuris aktyviai įeidinėja į vidaus ir užsienio politikos ritmą.
„Galbūt tai, kad jis į Vilnių atvyksta prieš pat susitikimą su Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovais, net yra tam tikras pozityvas, nes Lietuva galės tiesiogiai išgirsti, ką V. Zelenskis mano apie artėjančias derybas, ką yra pasirengęs padėti ant stalo ir ko tikėtis iš Rusijos pusės, kalbant apie Donbaso atvejį“, – svarstė L. Kojala.
Jis aiškino, kad tai, jog mes maža šalis dar nereiškia, kad galime atlikti tik menką vaidmenį.
„Ir šiuo atveju mes matysime tęstines pastangas iš Lietuvos pusės padėti Ukrainai gilinti integraciją. Visgi pati Ukraina turės padaryti namų darbus ir įrodyti, kad jos pastangos pagrįstos pasiektais rezultatais“, – sakė politologas, patikinęs, kad Lietuvos draugystės su Ukraina strateginis siekis yra gana paprastas, kuo saugesnė kaimynystė, kuo stabilesnė, tuo saugesnė ir Lietuva.
„Ukrainos, kuri šiandien dar yra viena iš labiausiai korumpuotų Europos valstybių, kuri yra kariaujanti, kuri nekontroliuoja 13 proc. savo teritorijos, jos tobulėjimas ir augimas yra palankus mums, juolab tai yra milžiniška rinka, jei ji taptų atviresnė ir stipresnė, būtų naudinga Lietuvos verslui. Yra įvairių interesų, Lietuva ne šiaip sau jau daug metų Rytų partnerystės šalis mato, kaip strateginę kryptį“, – aiškino L. Kojala.
Portalas tv3.lt primena, kad šiandien vykstančiame Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdyje vadovai aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat didelį dėmesį žadama skirti Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui, taip pat bus aptarta ES Rytų partnerystės, Ukrainos bendradarbiavimo su NATO klausimai.
Prezidentų Tarybos metu ketinama pasirašyti prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje. Dvišalė Prezidentų Taryba rengiama jau dvylika metų.
